Būtent dešimt metų prabėgo nuo ankstesnio jau veteranais galinčių besivadinti „skandalistų“ pirmojo įrašo. Ir tų metų praradimus ar atradimus dabar vainikuoja ką tik iškeptas naujas produktas.

Apie tai, kad Suomijoje ne tik tūkstantis ežerų, bet nemažiau ir įvairaus plauko metalo grupių, šnekėta jau ne kartą. Tie, kas šiemet ten sudalyvavo viename pagrindinių „sunkiųjų“ festivalių „Tuska“...

Kai karštą vasarą daugelis traukia prie atokesnių vandens telkinių ar tiesiog turškiasi nusekusioje Vilnelėje ir net fontanuose, užmačios tupėti tarp įkaitusių Vilniaus senamiesčio mūrų atrodo nekokios.

Ir vėl tie estai. Na, darosi visai nebejuokinga, kai mūsų padangėje žlugus arba kitokias negandas patyrus jau keliems metaliniams renginiams iš eilės, tolimesnieji Baltiškieji kaimynai lyg niekur nieko parodo sau ir daugeliui kitų METALLICA.

Nors dažnai šaipomės iš estų tautinių bruožų, ypač pašiepdami jų lėtumą, muzikinėje erdvėje mes dar gerokai atsiliekame. Kaip bebūtų apmaudu, ten jau kuris laikas lankosi tokios grupės, apie kokias galime tik pasvajoti.

Nepagalvokite, kad griausmu svaidėsi šiemet niekaip normaliam pavasariui ir net vasarai neleidžiantis ateiti dangus. Tai dešimtinė trijų Baltijos šalių metalo/folko komandų jau septintą kartą susirinko mūsų šalelės šiaurėje, poilsiavietėje „Plūgo broliai“.

Sėkmingai prasitęsus trijų dienų savaitgalį, trisdešimt galvų susirenka į tradicinį alkobusą, patrauksiantį Varšuvos link. Ką darysi, jeigu žymiojo dano vadyba nesileido į kalbas, pamėginus derėtis dėl jo didenybės vizito į Lietuvą.

Ketvirtasis šių metų mėnuo pretenduoja tapti vienu gausiausių metalo scenos įvykiais. SODOM ir NILE šou mūsų žemelėje bei keletą smulkesnių koncertų apvainikuos dar ir naujo produkto pasirodymas.

Taigi prie pabaigos artėja trečiasis šuniškųjų metų mėnuo, bet metaliniams įvykiams šie metai tikrai ne tokie. Ir išaušus ketvirtajam, Lietuvai lemta „sutrešti“ arba, kitaip tariant, išvysti vieną iš thrash metalo legendų...

Jau keletą metų prieš vasario 16-osios minėjimą girdisi nepatenkintų murmesys, kad šios šventės rimtį šurmuliu užgožia vakarietiškas „svetimkūnis“ – Valentino diena. Tuo tarpu kovo 11-oji, Nepriklausomybės atkūrimo šventė, faktiškai su niekuo „nesikirsdavo“.

Šios tiesos kertinis akmuo bus įvardintas vėliau, taigi kantrybės. O viskas prasidėjo nuo to, kad jubiliejinė, jau XX-oji „Metalmania“ fiesta lenkų žemėse, vėl pritraukė nemažą tautiečių dėmesį.

Už lango 2006-ieji, ir vos pora dienų beliko iki vieno iš neeilinių šių metų įvykių – trijų raidžių kombinacijos, U.D.O. vizito į Vilnių. Neketinu, kaip įprasta, čia dėstyti ilgiausios po šia kombinacija besislepiančio asmens istorijos...

Išgirdus terminą „apdovanojimai“, daug kam kyla asociacijų su įvairiomis pop scenos ceremonijomis, dangaus, radiocentrų, žvaigždžių kelių, realybės šou ir kitokių kičo apraiškų spindesiu ir skurdu.

„Niekada nesakyk niekada“ – byloja liaudies ar ne liaudies patarlė. Pastaruoju metu ją patvirtina tikras atsikūrimų, susijungimų, susibūrimų bumas (JUDAS PRIEST, ACCEPT, OBITUARY, ATHEIST...)

Teisūs sakantys, kad jaunajai metalistų kartai mažai ką reiškia ATHEIST vardas, kuris gali asocijuotis nebent su anti-dieviškumu. Tačiau vyresniesiems, metalizavimąsi pradėjusiems 80-aisiais ir anksčiau, išgirdus šį, turėtų suvirpėti širdys...

Iki šiol Bodomo ežerą, vieną iš tūkstančio, tyvuliuojančių ežerų šalimi vadinamoje Suomijoje, gaubia tam tikra paslaptis. Ir tuo vis dar naudojasi jo pavadinimą į savo grupę įpainioję CHILDREN OF BODOM (COB).

Kas sieja du Vilniuje pamečiui vykusius koncertus, kurių headlineriai buvo VADER ir VITAL REMAINS? Galima pagalvoti, kad ta pačia raide prasidedantys jų pavadinimai. Bet ne. Abiejų palydovai buvo tokie latvių brutalūzai FLAYING...

Atsikūrę lietuviškos hard roko scenos senbuviai SBS ne tik tęsia koncertinę veiklą, bet ir ruošia dar vieną „pikantišką skandalą“... Apie tai ir dar daug ką iš ilgametės šios grupės kronikos kalbamės su vienu iš įkūrėjų Viliumi Kraujaliu ir dabartiniu vokalistu Vitaliu Kairiūkščiu.

Kol daugelis žūtbūt bando suklasifikuoti metalo muziką į daugiau ar mažiau krypčių, broliai latviai sumanė surengti ketvirtąją fiestą kodiniu pavadinimu „Black Death Night“ ir įrodyti, kad ir keleto jų atstovai vienoje vietoje gali „nesipjauti“.

Bežiūrint į daugelį metų rinktą metalinę diskografiją, akis užkliūva už tokių „malonių“ dalykėlių: „Reek of Putrefaction“, „Symphonies of Sickness“, sunkiai perskaitomo „Necroticism – Descanting the Insalubrious“, „Heartwork“, „Swansong“...

Trečiadienis – sunki diena. Ir ne todėl, kad darbo ir mokslo liaudis pradeda laukti poilsio savaitgalį, o dėl to, kad lapkričio 9-ąją iki Vilniaus atskriejo tornadas, pasiruošęs nusiaubti mūsų sostinę ne menkiau negu gimtosios Amerikos krantus.

Kai 2004-aisiais grupė IR laimėjo „Naujajį kraują“, buvo daug prieštaringų vertinimų, pradedant jos lygiu ir potencialu, baigiant originalumu ir verte tapti debiutantų laureatais.

Lapkričio 5–oji pateikė dilemą: ką pasirinkti? Vienas iš variantų buvo „Raudonojo malūno“ menėse minimas DIKTATŪROS dešimtmetis. Kitas – IR debiutinio disko „Now or Never“ pristatymas plačiajai publikai „Bix“ bare. Nors persiplėšk.

„Nereikia bijoti juodos spalvos, ji ramina, reikia bijoti balto...“ Taip neįprastai nuskambėjo atsikūrusių hard roko scenos senbuvių SBS kvietimas į vieną iš Helloween‘o šventimo vietų.

Švediškoje metalo scenoje karaliaujant melodingajam metalui ar Soilworkiško klano skambesiui, rodos, nebėra nieko naujo, ką galėtų nuveikti šio regiono grupės. Bet visur esama išimčių.

Jeigu pasuktume laiką atgal ir grįžtume į 80-uosius, pirmiausia vertėtų prisiminti San Francisko sceną. Tuomet iš ten iškilo ir ilgainiui visame pasaulyje suklestėjo thrash metalas. Dabar žinome, kuo pavirto METALLICA ar MEGADETH muzika.

“Žmonija – Žemės planetos virusas!” Šie žodžiai nuskambėjo ne iš kokių nors “žaliųjų” judėjimo atstovų ar nežemiškos civilizacijos būtybių lūpų. Tik laikant rankose naująjį nenurimstančių švedų HYPOCRISY tvarinį, galima įtarti, kam jie priklauso.

„Aplink buvo tamsu, bet virš manęs sklido ryški šviesa. Staiga pajutau besąs visai nepažįstamoje vietoje. Aplinkui viską nušvietė auksiniai spinduliai, buvo labai gražu, nors niekur nesimatė šviesos šaltinio. Ir dar – skambėjo muzika.

Koncertai Lietuvoje gali ir nevėluoti! Tą teko patirti lygiai 18 val. eilinį kartą įžengus pro „Mulen Ružo“ duris į visai neeilinį renginį. Čia pirmąją spalio dieną scenos senbuviai OBTEST susiruošė pristatyti savąjį albumą „Iš kartos į kartą“.

Ruduo atnešė gausų derlių ne tik užsienio metalo muzikos aruoduose. Baigiantis pirmajam kalendoriniam jo mėnesiui, diską išleido ir viena vis populiarėjanti kauniečių komanda.

Marijos žemė pavojuje! Lietuva turi progą liudyti neparašytą Biblijos istoriją – viename asmenyje apsireikšiant Judą ir kunigą. Gal ši kronika atrodytų kitaip, jei būtų nukryžiuotas biblinis išdavikas, bet...

Oi, na ir ilgam užgulė nosį „pūvančio Kristaus“ smarvė. Šioji privertė laikinai išleisti iš akiračio reikšmingą lietuviškai metalo scenai įvykį – pagaliau pasirodžiusį jau veteranais galinčių tituluotis OBTEST diską „Iš kartos į kartą“.

Jau senokai sklandė kalbos, kad rudeninis griežtos muzikos sezonas prasidės rugsėjo 4-ąją. Ir bus tai graikų dievų palaiminta „Kristaus puvimo“ ceremonija.