Meilė thrash metalui prieš vienuolika metų sutelkė šios erotiškai ironiškos ir piktos italų grupės branduolį. Bet tik pernai ketvertas savas idėjas realizavo kol kas vieninteliame albume, besivadinančiame „Existenzminimum“.

Jau nekart girdėjau klausimą: kiek gi galima žiūrėti tų pačių grupių šou? Štai ir dabar, tiek lenkų komandą, tiek ne mažiau garsų „supportą“ GRAVE jau mačiau po kokius penkis sykius. Vis dėlto įveikusi tingulį, be to, vedina smalsumo išvysti ZONARIA, ropščiuosi į kalną...

Galbūt ausys savotiškai „pavargo“ nuo aštraus metalo skambesio, o gal tiesiog pasiilgau kitokių renginių. Tebūnie jie irgi muzikiniai. Kaip ten bebūtų, pirmadienį, sunkią spalio šeštąją, nusprendžiau prisijungti prie gerokos minios ir pasiklausyti nemažai reklamuoto ir išgirto gitaristo Paulo Gilberto.

Netikėtai pradėjau jausti, kad festivalių reportažams reikia ne tik geros atminties, bet ir atitinkamo nusiteikimo. Tokiomis emocijomis gyvenau jau daugiau nei mėnesį, kol štai šį apniukusį ir vėsų paskutinį rugsėjo savaitgalį staiga apsireiškė tas „įkvėpimas“ pakalbėti apie čekų žemėse vykusį tryliktąjį „Brutal Assault“ festą.

Atvėsus orams ir namams, norisi sušilti. O kas gali būti geriau už metaliuką, tauriuosius gėrimus ir smagią kompaniją? Rugsėjo septynioliktosios vakaras Teatro gatvėje „išpuolė“ žvarbus, užtat linksmas ir turiningas.

Turbūt kiekvienam kažkada gyvenime teko atsidurti beviltiškoje situacijoje. Kitą galbūt neviltis apima dažnai. O štai beveik kaimyninės Čekijos sostinėje Prahoje gyvuoja grind/death metalą grojantys vaikinukai, besivadinantys PSYCHOTIC DESPAIR.

Šiemet koncertinių kelionių „užderėjo“ kaip niekad gausiai. Ir štai, besiruošdama į Čekijoje vyksiantį „Brutal Assault“, sėdu apžvelgti jau tolstančius, bet toli gražu neblėstančius įspūdžius iš jau pasaulyje didžiausiu tituluojamo metalo festivalio – „Wacken Open Air“, gerai žinomo kaip WOA.

These guys say they are not jealous to foreign metal stages simply because there are enough good bands in their homeland. Here is a team joining musicians who are experienced in other formations for about 15 years so far.

Taigi taigi, prancūzai sakosi nepavydintys kitų šalių metalo scenoms, nes ir gimtinėje esama gerų grupių. Mes žinome, kad ir jų kalba „svarbesnė“ nei, sakykim, anglų.

Estai jau septynerius metus turi jaukiame istoriniame miestuke Vana-Vigala vykstantį „open-air“ festą, besivadinantį „Hard Rock Laager“. Ir šis „lageris“ patrauklus ne tik geromis grupėmis, bet ir smagia stovyklaviete, o taip pat gražiomis apylinkėmis.

Dabar ir vėl pasigirsta šnekos, kad sekasi tiems estams. Jie ne tik turi „Hard Rock Laager“ festą, bet jau kurį laiką kasmet čia apsilanko bent po vieną „didžiąją“ metalo scenos grupę. Tik užuot pavydėjus tikriausiai nelabai sunku susikrauti mantą kelionei į šiaurinę sostinę. Ypač jeigu tos grupės vardas SLAYER!

Rodos, nuėjo užmarštin laikai, kuomet kone kas antras tikintis metalu leido zinus ar net žurnaliukus ir giliame pogrindyje klausėsi mėgstamos muzikos. Na, bent jau dulkių sluoksnis anuos metus užklojo. Bet turbūt ne veltui sakoma, kad nauja yra gerai užmiršta sena.

Ką birželio pradžioje veikia nemažas būrys sunkiosios muzikos gerbėjų ir besidominčių senovinių kovų subtilybėmis? Be abejo, traukia į gimtinės šiaurę, senovinę Žiemgalą, kur šiemet jau devintą kartą vyko vienadienis ir kol kas vienintelis lietuviškas „open air“ festas.

It is not only beer and grind that Latvians love. I found out this when received a promo version of the new COLLIDE album “All That Oppress”. The disc was kindly provided by our neighbours when I met a lot of them in the festival Kilkim Žaibu.

Turime reikalų lyg ir su trešeriais, į šį seno gero skambesio katilą įbėrusiais nemažai death metalo prieskonių ir dar pridėjusiais techniškų, smagių gitarų partijų.

„Sunkieji“ Brazilijos požemiai slepia nemažai metalistų gaujų. Trešeriai REVIOLENCE yra vieni iš jų. Su būgnininku Edsonu Graseffi kalbamės apie Braziliją, jo grupę ir dar daug apie ką.

Apsiniaukusią ir niūrią pavasario dieną eilinį kartą užleidžiu FRAILTY diską „Lost Lifeless Lights“. Jis anaiptol netinka „prašviesėjimui“, ir ne tik pagal pavadinimą. Albumas gali nublokšti į tamsiausias lemties gelmes, ir net Ariadnės siūlas nepadės...

I listen to FRAILTY album “Lost Lifeless Lights” on this thick and dismal sprig day. However, it does not bring “sunlight”, not only due to the title.

Belaukiant, kol mėnesio pabaigoje oficialiai pasirodys naujas COMMUNIC albumas „Payment of Existence“, į pašto dėžę įkrenta jo promo versija. Tikrai smagu iš anksto pakomentuoti ir šį „kūdikį“, nes šie norvegai myli savo muziką, taigi viskas šiame albume ne tik įspūdinga, bet ir nuoširdu.

Kaip jau aišku, rugpjūtį vyksiančiame „Be2gether“ festivalyje lankysis viena įdomių ir Norvegijos sunkiosios muzikos scenai gana netipiškų grupių – COMMUNIC. Ta proga jūsų dėmesiui atviras ir šiltas pokalbis su vokalistu ir gitaristu Oddleifu.

Kai kam iš tiesų nesisėdi namuose. Sėkmingai „nusukusi“ darbadienį, kurį jau gerokai anksčiau nutariau iškeisti į latvių FRAILTY albumo pristatymą Rygoje, dardu autobusu į brolių latvių sostinę.

The reunion of brothers Cavalera drew the attention to the Brazilian metal stage, SEPULTURA and SOULFLY once again. But you can be sure heavy depths of this South American land are full of various other acts. Thrashers REVIOLENCE are those who arise and keep old sound bringing it to new dimensions.

On the occasion that one of the most interesting Norwegian heavy and progressive bands COMMUNIC will perform in the local festival “Be2gether”, we have a direct and warm interview with the band vocalist and guitar player Oddleif Stensland.

Nors žaibai blykstelėjo ir pavasarinis griaustinis nudundėjo gerokai anksčiau, gegužės, gražiausio pavasario mėnesio, pirmoji tapo įsimintina diena. Mūsų „sunkieji pasakoriai“ THUNDERTALE išleido antrąjį savo albumą.

Pavasaris – gamtos nubudimo, žalumos ir žydėjimo metas. Ir saulė šviečia ar lietūs lyja, amžinasis ciklas kartojasi kasmet tada, kada ateina laikas. Štai šiemet, aplenkęs pernykštes rudens darganas ir žiemos speigus, šaknis žemėn įleido ir sulapojo OBTEST albumas „Gyvybės medis“.

Tikrai neįprasta Norvegijos scenoje girdėti tokį skambesį. Bet kartu ir puiku, kad čia yra iš bendros daugelio grupių linijos išsiskiriančių komandų. Jie tik trise, bet kaip galingai viskas skamba!

Su kuo dažnam sunkiosios muzikos mėgėjui asocijuojasi Norvegija? Turbūt nelabai suklysiu sakydama, kad su juoduma, vadinama black metalu. Čia rasime įvairiausių šios krypties apraiškų, įvairiausio skambesio, įvairiausio lygio.

Taigi, kol dėmesys buvo sutelktas į gyvybės medžius ir „pasunkintus“ eurovizinius žingsnius, liko neapžvelgtas lietuviškai metalo scenai suteikto šanso nuskambėti vienoje svarbiausių sunkiųjų fiestų įvykis.

While we are waiting for the recording of full-length album of Brazilian thrash metallers REVIOLENCE, here is the review of their EP “Violent Phoenix”. You are encouraged to pay special attention to this band and their potential.

„Ir jis, nenuskendęs baisiojoj srovėj, dėkoja dievams už malonę ir leidžiasi vėl į kelionę...“ Šia Šilerio poemos „Įkaitas“ citata ne veltui prasideda balandžio 26 dienos įvykių kronika...

Ką gi, buvę sielų „broliai“ nutarė jas „vogti“. Kaip kad „Eurovizijos“ konkursas „nuvogė“ Jeronimą. Tačiau tai nesutrukdė SOUL STEALER (SS) išleisti grupės vardu besivadinantį albumą, kurio apžvalga čia, jūsų dėmesiui.

Ta proga, kad brazilų trešeriai REVIOLENCE tebesėdi studijoje, pačiame debiutinio pilnametražio disko kūrybiniame įkarštyje, jūsų dėmesiui – EP „Violent Phoenix“ apžvalga. Kad jau atkeliavo jis tiesiai iš pačios grupės gimtinės...

SEPULTURA įpėdiniai sugrįžo! Gal ir per drąsu taip vadinti REVIOLENCE vaikinus, tačiau jie, be abejonės, drąsūs. Kadaise garsieji jų tėvynainiai padarė savotišką perversmą metalo scenoje. Šio pasakojimo herojai panašiu stiliumi pradėjo groti visai neseniai, vos 2003-iaisiais.