FRAILTY albumo pristatymas Rygoje – kai trapus likimas smogia geležiniu kumščiu...

Tu buvai visiškai teisus, kolega Sergėjau. Kai kam iš tiesų nesisėdi namuose. Ypač n-tąją gimimo dieną, kai ši išpuola penktadienį, tegul ir ne tryliktąją. Taigi sėkmingai „nusukusi“ darbadienį, kurį jau gerokai anksčiau nutariau iškeisti į latvių FRAILTY albumo pristatymą Rygoje, tegul ir neradusi bendraminčių, dardu autobusu į brolių latvių sostinę. Tiesa, dar nusprendusi „atsilyginti“ už šios grupės nario Edmunds gimtadienio tortą tuomet, per pasirodymą kartu su NOVEMBRE Vilniuje. O štai čia ir Latvija, čia irgi lietūs lyja…

Apniukusi diena nesutrukdo smagiam pasivaikščiojimui po Rygos senamiestį, kuris turi kažkokią gerą aurą ir nenusakomą trauką. Ir kažkodėl visai nekeista ne tik mieste susitikus draugus iš Vilniaus, bet ir pataikius į kabakėlį, kuriame barmenas lietuvis. O tada tramvajus Nr. 6 pavėžina iki „Melnos Piektdienos“, kur beveik tradiciškai turi vykti šešiskart „sunkusis“ veiksmas. Čia viskas susivėlina bent valanda ir grasinasi baigtis kone paryčiais, bet tai ne itin svarbu. Taigi, važiuojam…

„Kozel“ alus rankoje ir YEAR ZERO scenoje. Nuovargis daro savo, taigi nusėdu poilsiui salės gale, kur viskas vis tiek puikiai girdisi. Garsas iš karto geras, ne veltui garsistų zonoje vyksta intensyvus darbas. Na, o „nuliniai metai“ išties nebloga gotikinė ir metalinė grupelė – smagiai sugroja, gražiai žiūrisi, verta įsiminti. Gal kiek ilgokai tik. Dėl nelabai žinomų priežasčių jie pakeitė renginio afišoje likusius BLOODSTONE, kurie, sakyčiau, pagal stilistiką kaip tik nelabai „įsipaišytų“ į bendrą kontekstą.

Pirmieji TESA akordai išvaiko tingulį, taigi patraukiu prie scenos. Na, ir suprask tuos metalistus kaip nori. Žmonių prisirinkę kone dvigubai daugiau nei anuomet per SOILWORK ir beveik tiek pat kaip per OVERKILL. Čia akivaizdžiai veikia kitokie dėsniai, na, tiek to. Klausom šios vietinės trijulės, labai jau „suktai“ pavadintos tamsaus eksperimentinio post hard core/sludge atlikėjais. Ir ką gi, liekam be žado, švelniai tariant. Tai nelabai daug kam iš mūsų žinoma, bet tikrai labai įdomi, savotiška, „vežanti“ komanda, kurioje growlina būgnininkas, o gitaristas ir bosistas demonstruoja tokius techniškus ir sunkiai nupasakojamus skambesio viražus, kad tik stebėtis belieka. Įžvelgiu čia ir doomo elementų, o tai turbūt ir sieja šį trejetą su pagrindiniais to vakaro kaltininkais. Žodžiu, savotiškas atradimas, linkiu išgirsti.

Kaip ir priklauso, „aukso viduryje“, tai yra tretieji, pasirodo FRAILTY, pristatantys debiutą „Lost Lifeless Lights“. Pamenu, kaip sėkmingai teko su jais susipažinti „Metal Show“ laukuose, mielai išklausyti tuomet suteikto promo EP, paskui žavėtis šou Vilniuje ir galiausiai būti pakviestai į šią „puotą“. Taigi taigi… Puikaus, kokybiško, techniško, persunkto liūdesiu ir skausmu doom metalo srovė kaip įtraukia į viršvalandinį transą, taip ir prarandi laiko pojūtį. Vienas už kitą patrauklesni, gilūs, stiprūs kūriniai nepalieka abejingų ir smogia taip, kad gali pasijusti nelyginant tos pakaruoklių iškamšos, pakibusios virš scenos kaip šio šou scenografijos akcentas. Įspūdingas Martinš stotas ir galingas growlingas, ne mažiau energingas „grynas“ Edmunds vokalas, visų instrumentų skambesio dermė ir jėga – juk toks ir turi būti „likimas“, ar ne? Aš iš tiesų ir vėl be amo, tik kur kas labiau. Iš tokios būsenos, ko gero, ištraukia Martinš įniršio „priepuolis“, kai jis, tarsi beprotybės manijos apsėstas, puola badyti ir draskyti minėtas iškamšas. Viena nenori pasiduoti, pasidalija dalimis ir galiausiai vieno smūgio metu praslydęs įnagis sukruvina rankas, baltus marškinėlius. Kruvina drama… Pabaiga. Ekstazė!

Jau beveik žinau, kad geriau tą vakarą nebus. Suomiai DARK THE SUNS atrodo kaip vaikigaliai prieš patyrusius kolegas, nors groja visai kitu stiliumi. Tai a la NIGHTWISH melodikas, tik su vyrišku vokalu. Gal ir visai nieko, bet kitomis aplinkybėmis. FRAILTY magija vis dar veikia, taigi suomių ketvertas atrodo kaip vidutiniokai, o ir žmonių beveik pusiau sumažėję. Na, nėra už ką peikti šiuos šiaurės svečius, bet ne jie tą vakarą svarbiausi…

Tai gal tada VIC ANSELMO? Teko matyti šių latviukų gotikinį teatralizuotą šou pernai „Kunigundoje“, gana įdomu. Čia jie atrodo taip pat įspūdingai, patraukliai, mergiotės vokalas išskirtinis ir galingas kaip uraganas, bet… FRAILTY. Kai tik prisimenu poros valandų senumo įvykius, nublanksta ir ugninės garbanos, ir visa kita. Sulaukiu pabaigos, drauge su jau visiška saujele publikos. Neriu į backstage, kartu su broliais „debiutantais“ nulaužyti šakočio ragiukų ir nuryti keleto gurkšnių brendžiuko. Ir kaip besuksi, būtent jie tą vakarą, o tiksliau jau tąnakt buvo padėties šeimininkai…

Nebesulaukiu psichodelinio indie dreamrock grojikų THE BLACK TEA, nes trečią nakties nebesinori nieko, nebent važiuoti į naktinę užkandinę ir bent porai valandų iki kelionės prigulti maloniai suteiktos nakvynės vietoje. Taip ir nutinka, o rytą, tarpe kelioninių daiktų nešina abejomis „Lost Lifeless Lights“ versijomis (latviškąja ir skirta platinimui svetur), patraukiu namolio. Kupina neišdildomų įspūdžių, kuriuos ir pabandžiau čia išlieti į jūsų kantrybės taures. O paskutinis lašas būtų toks: imkit FRAILTY ir klausykit, ne kasdien mūsų ir artimiausių kaimynų padangėje suspindi tokios grupės…