OBTEST ir SOUL STEALER albumų pristatymas

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

„Ir jis, nenuskendęs baisiojoj srovėj, dėkoja dievams už malonę ir leidžiasi vėl į kelionę…“ Šia Šilerio poemos „Įkaitas“ citata ne veltui prasideda balandžio 26 dienos įvykių kronika. Puikiai prisimenam, kokia pasaulinio tvano preliudija vyko vos prieš dvi savaites iki koncertinio OBTEST ir SOUL STEALER albumų pristatymo. O šį kartą buvo šilta ir sausa…

Taigi, festas. Trys lietuvių grupės „Mulen Ruže“, garso patikros vėlavimai ir t.t. Galiausiai apie 40 minučių vėliau nustatyto termino specialūs svečiai KIELWATER pradeda vakarėlį, skirtą progai, kuri turėtų pakeisti beviltiškos popso auditorijos supratimą apie lietuviškos sunkiosios scenos kokybę. Ir ta pradžia išties įspūdinga. Pasikeitusia sudėtimi ir dar labiau pakitusiu stiliumi grupė smogia iš peties. Visą savo pasirodymo laiką. Lieku „apakusi“ ir atvipusiu žandikauliu. Jūs irgi? Jei ne, būtinai apsilankykite kitame KIELWATER šou. Progresyvo ir metalo sandūroje ši komanda dabar tikrai atrodo puikiai ir nėra čia ką daugiau bepridurti.

SOUL STEALER (SS). Pirmieji tą vakarą pristatantys savo vardo albumą. O, matau Jeronimo vokalo mokytoją Povilą, kuris kitu atveju vargu ar „pagerbtų“ šį festą. Varom. Viena po kitos liejasi daugiau ar mažiau žinomos kompozicijos. Šelmis ventiliatorius taip erotiškai kedena muzikantų plaukus, kad keli „freakai“ pradeda svaidyti scenos link apatinius drabužėlius, tuo sukeldami ne tik atrakciją, bet ir kai kurių asmenų pasipiktinimą. Pastarieji grasinasi baltamarškiniams SS fanams gerokai vožtelėti. Tiek to, jei šie personažai taip supranta pasilinksminimą… Apskritai grupės šou uždegantis, linksmas, malonus, gal tik kiek per ilgas. Ir įgarsinimo „fintai“ kartais kišteli koją. Bet „nugalėtojai“ juk neteisiami, ar ne? O tos rožytės po pasirodymo taip gražiai žiūrisi muzikantų rankose.

Va, tik dabar sumąstau, kad prieš visus 22 metus būtent balandžio 26-ąją įvyko lemtingoji Černobylio atominės avarija. Tikimės, kad „Mulen Ružas“ ta proga nesprogs. Laukiam. Ir pagaliau scenoje – pagrindiniai to vakaro įvykių dalyviai OBTEST. Salėn drioksteli galinga ir įspūdinga „Gyvybės medžio“ ir kitų diskų gerai žinomų kūrinių papliūpa. Pristatomas albumas nuskamba beveik visas ir tai išties puiku. Kas ką bešnekėtų, šis tvarinys yra aukštumoje, kaip ir visas to vakaro OBTEST performansas. Žmonės – jų ne itin gausu, bet tikriausiai gero po truputį, taip sakant. Bujojam visi, ir lietuviai, ir užsieniečiai, kurių būrelis tą vakarą irgi apsilankė, nes liko sužavėti ankstesniu šio disko pristatymu. Dalyvaujam apeigose. Sekam paskui vedlį. Apakinti šviesos. Stovim po gyvybės medžiu ir lydim kylančius sakalo vaikus. Jaučiam ąžuolo galybę ir girdim geležinio vilko pranašystes. Tai ne pabaiga, nes tąkart netapom įkaitais…

Šaunus vakarėlis, ką ir besakyti. Kartais net ir „after“ nebūtini! Susimatysime po poros savaičių, ir susitikimo vietos pakeisti negalima…