CHILDREN OF BODOM „Are You Dead Yet?“ – dar nemirę, bet...

Iki šiol Bodomo ežerą, vieną iš tūkstančio, tyvuliuojančių ežerų šalimi vadinamoje Suomijoje, gaubia tam tikra paslaptis. Ir tuo vis dar naudojasi jo pavadinimą į savo grupę įpainioję CHILDREN OF BODOM (COB). O tiksliau – leidžiantys diską po disko, kurių gal tik pirmieji du kažkuo išsiskyrė, buvo lyg ir novatoriški, tiesiog įdomūs. Tiesa, COB sukūrė ištisą pasekėjų „klaną“ ir kažkokiu stebuklingu būdu pasiekė šlovės aukštumas. Na, jau keletą mėnesių turime ir „Are You Dead Yet?“, kurį štai bandysiu apšnekėti. Ką darysi, kad tą mėgstu daryti tik laikydama rankose leidybinį produktą, kurį vienintelį pripažįstu kaip tikrą. O tokį turiu tik dabar. Taigi, ar jūs jau mirę?

Pirmiausia, ką išgirstu, gerokai nukrypta nuo COB powerinio/klavišinio skambesio. Nors ne visai įtikėtina, tačiau šiame diske jie yra lyg ir antrame plane. Jau „Living Dead Beat“ smogia aršumu bei dinamiškumu (na, pastarosios ypatybės Bodomams ir anksčiau netrūko), atrodo pasunkėję ir Alexio vokalas šaižumu neiškrenta iš bendro konteksto. Klavišiniai vis dar „bodomiški“, tačiau tik tiek. Titulinis gabaliukas pradeda įtikinti, kad šie suomiai labai susidomėjo dabartiniu melodingųjų švedų (a lia SOILWORK, DARKANE ir kt.) skambesiu, mat Alexis stipriai „korizavosi“, o muzika tapo netgi brutali. Taip ir kyla klausimas: ar COB „miršta“, ar kaip tik atgimsta naujoje erdvėje? Trečiasis kūrinys (Metalliškai/Megadeth‘išku pareiškimu) išsiskiria techniškais gitarų rifais (nenuostabu – čia vėl groja antrasis gitaristas, Roope Ukk Latvala), bet jau visai netipiškas „Bodomo vaikams“, netgi keistas. „Punch Me I Bleed“ dar sustiprina nuomonę, kad šie suomiai lenkia link „korizuoto“ metalo, nors čia nemenkai dvelkia black atmosfera. Galima sakyti, viena įdomesnių kompozicijų. „In You Face“ tiesiai šviesiai „į veidą“ išdedama visa tiesa, o ji tokia: senųjų COB beveik nerasta, gal tik kvapas užsilikęs. Ir vis dar nesuvoki, žmogau, gerai tai, ar blogai? Senosios SEPULTURA, SOULFLY, SOILWORK mišrainė, klavišiniai fone ir jau visai sunkiai atpažįstamas vokalas. O „Next In Line“ aršumas, brutalizmas, tiesiog „varymas“ nutolina COB net nuo „melodingųjų“. Metalisto žodis, jei pradėčiau domėtis šia grupe būtent nuo „Are You Dead Yet?“, klausydama ankstesniuosius ilgai skaityčiau grupės pavadinimą, stengdamasi įsitikinti ar tai tikrai ta pati komanda. Aha, štai COB klavišiniai ir senovinis draivas, bet tai trunka neilgai. Užtat gitaros, gitaros, jos puikios…

Ką gi, vaikučiai, „Bastards Of Bodom“, „išperos“, pagaliau žengia keletą žingsnių praeitin, bent jau iki „Hate Crew Deathroll“, bet užtat kaip niekad išryškinta ritmo sekcija ir gitariniam skambesiui skiriamas kur kas didesnis dėmesys. Tai irgi viena geresnių šio albumo vietų, tiesiog „vežanti“ ir tiek. Aštuntasis gabalas (pagaliau?) padvelkia nemažu klavišinių kiekiu, tačiau žemas ir vietomis „klasikiniams“, vietomis – melodingiesiems death metalistams būdingas skambesys vėl priverčia sukti galvą – ką gi COB, velniai griebtų, sumąstė? Gal atsakymas slypi paskutiniame „We‘re Not Gonna Fall“? Panašu, kad jiems iš tiesų negresia nuopuolis, tačiau ar jūs, Bodomo vaikai, nemirštate? Štai su tokia mintimi ir rašau galutinį įvertinimą.

Vietoj post scriptum: negaliu pasakyti, kad lyg ir „naujoviškas“ skambesys gelbsti nuo tam tikro monotoniškumo ir nuobodumo, padvelkusio iš COB stovyklos. Tiesa, ne stagnacija, nors naujas „klanas“ vargu ar atsiras. Va, ką jie mėgsta, tai neilgus diskus. Ir šis „susivalgo“ nesunkiai, tačiau galvoje lieka kažkaip tuščia. Gal persisotinę metalo metamorfozių, „mirštame“ mes?..

Vertinimas: 7/10.

„Are You Dead Yet?“
2005 m. „Spinefarm Records“
Trukmė 37:25

1. Living Dead Beat
2. Are You Dead Yet?
3. If You Want Peace…Prepare For War
4. Punch Me I Bleed
5. In Your Face
6. Next In Line
7. Bastards Of Bodom
8. Trashed, Lost & Strungout
9. We’re Not Gonna Fall