Reportažai

„Tėvynei“ – be signatarų ir tautinių kostiumų

2006.03.14 00:00, Birutė

Foto: Jurga „smth“. Daugiau foto čia>>

Jau keletą metų prieš vasario 16-osios minėjimą girdisi nepatenkintų murmesys, kad šios šventės rimtį šurmuliu užgožia vakarietiškas „svetimkūnis“ – Valentino diena. Nors tai ir šventasis, tikroji šios datos reikšmė iš tiesų kiek iškraipyta širdelių ir bučinių kultu. Tuo tarpu kovo 11-oji, Nepriklausomybės atkūrimo šventė, faktiškai su niekuo „nesikirsdavo“, nes prieš savaitę šurmuliuojanti Kaziuko mugė taip pat yra tautiškas akcentas. Bet šiemet kovo 10 d. įvyko brutalizmo aktas, tiesa, kažkiek „sušvelnintas“ nepalankių aplinkybių. Maža to, jis dar nugriaudėjo tame pačiame „Raudonajame malūne“, kur 11-ąją MC „Vorai“ tradiciškai ruošiamas tautinės šventės minėjimas. Ši aplinkybė savotiškai buvo naudinga, mat tie patys abiejų renginių garsintojai ir apšvietėjai galėjo nenurinkti savo įrangos ir sutaupyti nemažai laiko. Kita vertus, antrasis renginys, kurio kronika čia ir bus apžvelgta, sutraukė apie 2,5 karto daugiau žmonių, štai kur esmė. Bet pasekim tos dienos įvykius…

„Tėvynei“ – be signatarų ir tautinių kostiumųGamta nepagailėjo sniego, tarsi bylodama žiemos užsispyrimą. Slidinėdama ir klampodama per pusnis, pusvalandžiu vėliau nei skelbta pradžia pasiekiu Taurakalnio viršūnę. Ir įsitikinu, jog skirtingai nuo išvakarių, „Tėvynei“ veiksmas nevėluoja, mat įžengus pro garo kamuoliais alsuojančias duris tiesiai į salę, ten pasitinka beveik sausakimša erdvė ir BALTOJO TRIUKŠMO akordai. Braunuosi link baro, kas vos ne vos pavyksta, o tada paaiškėja, kad grūsties priežastis yra užtverta raudonoji patalpa. Nėra ir rūbinės, taigi pora kabyklų ir pertvarinė sienelė priglaudžia krūvą aprangos. Aiškiai nesitikėję tokio anšlago, vakaro šeimininkai netrukus atveria ir kitą salę, o alus bare tuo metu nyksta sparčiai ir dideliais kiekiais. Retsykiais žvilgteliu į salę, tiesiog smalsu išgirsti iki šiol dar nematytą grupę. Tiesą sakant, nieko įdomaus neišskiriu, taigi pradžioje pasirenku kai kurių metalo koncertų kolegų taktiką ir sėdžiu už sienos – garsas gal net geresnis nei viduje, galima lengvai stebėti aplinką ir net sutikti keletą pažįstamų, kurių čia išvysti nesitikėjau. Tuo tarpu kampas, kuris gal ir panašus į stilizuotą rūbinę, grėsmingai persipildo aprangos, grasinančios nuversti kabyklas ir užgriūti arčiausiai stovinčius. Norint to išvengti, geriau pasidairyti po prekyvietę, kurioje sparčiai perkami specialūs renginio marškinėliai, papuošiantys daugelio stotus.

Bediskutuojant su kolegomis, kurių vienas jau visai netrukus atidarys gana egzotišką barą, o kitas džiaugiasi ką tik pirkta mašina, praslenka ir VIENKIEMIO kapelos pasirodymas. Vieningai nusprendžiame, kad tai gana savotiškas šio koncerto sprendimas. Kita vertus, sutartinės ir kiti folkloriniai motyvai pasirodo besantys labai panašūs, taigi tik užmetu akį pažiūrėti į jo atlikėjus ir vėl prisėdu visai šalia „rūbinės“, kur kyla Benderiška mintis rinkti po lituką už saugojimą ir taip „prisidurti“ prie alaus. Tačiau netrukus ji pasikeičia, kai keletą kartų, kilus stumdynėms praėjime, alaus purslai šliūkšteli ant kelių. O tada…

„Tėvynei“ – be signatarų ir tautinių kostiumų…pasigirdo pranešimas apie ŽALVARINĮ. Na, kaip minimum pusė žmogėnų čia susirinko dėl jų – tokia išvada peršasi, kai ištuštėja baro prieigos, o salėje, net atidarytoms durims esant, karšta kaip pirtyje. Grupės tenka ilgokai palaukti, bet kai trys merginos sudainuoja sutartinę, o paskui vienas po kito ima lietis gerai žinomos, brutaliai/folkloriškai skambios melodijos, publika tiesiog pašėlsta. „Lietuva – lietuviams“, ne kartą girdėtas panašių susiėjimų atributas, ir tas prityla ovacijų jūroje. Po kiekvieno gabalo plojimų triukšmas galėtų nustelbti net garsinimo aparatūrą, kuri tądien išduoda tikrai gana kokybišką skambesį. Ar „STS“ garsisitai pagaliau pasikeitė į gerąją pusę? Tuo tarpu tikrai puikus ŽALVARINIO šou, apvainikuotas „alaus lietumi bei apynių sniegu“ ir „meškos su lokiu varžytuvėmis“, pasibaigia po geros valandos, kuri prabėga labai greitai. Tada tikrai įsitikinu, kad būtent tokia grupė gali parodyti Europai ir užjūriui, ko verta mūsų muzikinė scena. Ir visai nebūtina jos sieti su politine agitacija, nes „Zuokas b***s“, „eurui– ne“ ir pan. tikrai nedaro garbės. O jeigu Anglija ir Airija sugalvotų išvyti lietuvių bendruomenes, juk būtų nelabai linksma, ar ne?

„Tėvynei“ – be signatarų ir tautinių kostiumųVis dėlto panašūs šūksniai nuaidi, kur gi ne, nes netrukus į areną išeina DIKTATŪRA. Agitacinę kampaniją praleidžiu prie WC, savo, nors aplink sklando kalbos, kad vyrų zonoje jų jau nematyti per merginas. Vis dėlto paklausau ir „diktato“, mat ši grupuotė retai pasirodo viešumoje, bet išleido visai fainą naująjį albumą, be to, groja su naujuoju būgnininku. Skinų ir „Žalgirio“ gerbėjų šėlionės, be abejo, taip pat yra šio šou dalis. Ir trispalvės akivaizdoje pagalvoju: visai malonus būdas pagerbti signatarus bei tautinį kostiumą, kurio pati nebevilkėjau, baigusi liaudies šokius. Tiesiog pasiklausius trumpų kalbų „Vorų“ idėjinio vado, savo valios dėka vėl stovinčio mūsų tarpe ir net mojuojančio kol kas dar reikalingu ramentu. Ir vienai ar kitai širdžiai artimos muzikos. Po DIKTATŪROS liko gal tik koks trečdalis buvusios auditorijos. Ne todėl kad nebenorėtų sutvarkyti „sielos“ reikalų, o skubėdami parvažiuoti, nes sniego privertė dar daugiau, taigi bristi namo ne itin smagu. Štai kur reikėtų valdžios rankos – ankstyvas paskutinis transportas sujaukė ne vieno vėlyvo koncerto reikalus, nors išeiginė po savaitgalį išpuolusios šventės – jau geras sprendimas. Tuo tarpu besirausianti po kone vienodai juodų rūbų krūvą gauja – irgi savotiška atrakcija, užkulisinio veiksmo „vinis“. Čiumpu ir savąjį, stebuklingai atsidūrusį viršuje, dėl viso pikto.

„Tėvynei“ – be signatarų ir tautinių kostiumųO tada buvo SIELA. Nenuilstantis Sirgedas. Pritariantis moteriškas vokalas – sėkmingas ėjimas. Ištikimiausi (gal ir ištvermingiausi – jau vidurnaktis) gerbėjai, naujos ir senos, jau visą šešiolikametį skaičiuojančios dainos. Gotiška gaida, sakyčiau, buvo visai gudrus sumanymas „Tėvynei“ užbaigimui, mat laisvas bujojimas padėjo betarpiškam bendravimui. „Jei mes esame čia, vadinasi, jūs mus atradote. Ir jei jūs čia – mes jus suradome“, ištarė Aurelijus. Ko gero jis teisus, bent jau aš kažkaip kiekvieną kartą SIELĄ iš tiesų atrandu iš naujo… Bet tai dar ne viskas. Tiems ištikimiausiems/ištvermingiausiems skirta VIENKIEMIO lyderio sugriežta romantiška melodija, kuri palydėjo į jau kovo 12-osios sutemas.

Galvas įkaitino ne tik šauni renginio atmosfera. To pasekmė – muštynės, kurios buvo greitai nugesintos viskam pasiruošusių baikerių. Tada puikiausiai supratau, kad laikas namo, be jokių „pratęsimų“. Išvakarėse po afterparty grižus šeštą ryto, dabar norėjosi ramaus poilsio, „tik“ pirmą nakties. Tėvynė pagerbta…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Birutė
2006.03.16 09:08

O ten buvo parašyta, kad aš “pragėriau” BT? Visų, kurie taip suprato, žiniai, pirmasis bokalas per didelius vargus į rankas pakliuvo tik per Vienkiemį, o prie baro yra ir daugiau ką veikti, ypač kai erdvė sausakimša.

ZAURIS
2006.03.15 20:21

Suprantu,gali patik gali nepatikt, man tik pats poziuris “mat įžengus pro garo kamuoliais alsuojančias duris tiesiai į salę, ten pasitinka beveik sausakimša erdvė ir BALTOJO TRIUKŠMO akordai. Braunuosi link baro..” susidaro toks vaizdas liktais jau net neatkreipus didesnio demesio ajnu alaus gert, o paskiau parasau kad nieko neissiskirianti grupe…
Na aisku cia vel tik kaip as tai matau, ir suprantu.. Zodziu svarbiausia kad koncas buvo GREAT!

Birutė
2006.03.15 11:48

Na, čia kaip pažiūrėsi. Nepasakyčiau, kad “nieko įdomaus neišskiriu” yra grupės nuvertinimas. Kažkam ji gali būti labai gera, o kitam – nepatikti, ir tiek. Kiekvienas turi savo nuomonę, kaip visada.

zauris
2006.03.15 09:52

Na nereikia BT taip nuvertint, mas asmeniskai gan dideli gera ispudi padare ir tikrai neliudna per juos buvo..

Pranas
2006.03.15 08:31

graziai parasasyta… tik va zalgirio fanu ten ne kvapo nebuvo, ai gal mutaboras,
savos priežastys. bet aplamai tai koncertui dedu didely +

VanagaS
2006.03.15 02:56

Jep, įgarsinimas tikrai geras buvo!!!
Ir prasidėjo laiku.
Vienžo, visumoj ITIN vykęs koncertas buvo!

daliax
2006.03.15 00:27

O visai geras koncertas. Įgarsinimo tokio gero net nesitikėjau.

pragäras
2006.03.14 23:37

Zalvariniai superiniai buvo – tik del ju ejau, nes skinu aplinkos privengiu (reikia pripazinti, anie visai normalus pasirode (stereotipai, matyt;). Lietuva – lietuviam, tai nekokia skanduote, ypac jei neesi lietuvis, o myli savo Tevyne – prie ruso paskanduot Zalgirio stadione buvo principo reikalas, bet dabar kazkaip ne kas…

PS net nuraudau, apie “egzotika” uzsiminus…:D

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus