IR “Now or Never” – niekada nesakykite „niekada“

Kai 2004-aisiais grupė IR laimėjo „Naujajį kraują“, buvo daug prieštaringų vertinimų, pradedant jos lygiu ir potencialu, baigiant originalumu ir verte tapti debiutantų laureatais. Bet šieji nesnaudė, ir per metus spėjo įrašyti debiutinį albumą „Now or Never“, su vietinio leidėjo „Zona Rec.“ etikete. Šiemet jau įvyko ir prezentacija, į kurią einant, tiesą pasakius, nežinojau, ko tikėtis. Nors „gyvai“ nuskambėjus daugeliui iš 12 disko kompozicijų ir dabar šį leidinį turint ant savojo stalo, galima konstatuoti: grupė turi „šarmo“ ir galimybių dar daug ką nuveikti. Bet kol kas pašnekėkime apie „Now or Never“.

Pradėsime nuo to, ką pirmiausia pamatai, paėmęs CD į rankas – viršelio. Jis neypatingas, bet skoningas: šiek tiek apšviesti muzikantų veidai tamsių statinių fone, IR užrašas žaibo „lydimuose“ skliaustuose ir albumo pavadinimas. Kartais patrauklumas iš tiesų slypi paprastume.

Kokia grupė pirmiausia ateina į galvą, pamąsčius apie IR muzikines asociacijas? Man asmeniškai NIRVANA ir apskritai grunge stilius, tačiau į tokius siaurus rėmus šios komandos niekaip negali įstumti. Kai nesugalvoji, kaip grupę įvardinti, tiesiog patogiausia pavadinti alternatyva. Visumoje diskas įvairus, tačiau visus gabalus jungia smagus ritmas ir puikaus tembro Germano vokalas. Kuris jų išskirtinis? Galbūt „If You Have a Dream“, „Maybe“ ar lyriškasis „To Father“, nors savotiškai žavi visi. Kad ir lengvai įsimenamas „Idol“ ar labai originalus „Angry Blues“. Pagyros nusipelno ir boso gitaras keičiantis Maratas bei miniatiūrinis ir gana techniškas mušamųjų „tramdytojas“.

Dar reikia pažymėti lakoniškus kompozicijų pavadinimus, kuriuose dominuoja vienas/du žodžiai. Bet taiklūs. Pagaliau jau buvau sumanius pasakyti, kad čia nė kvapo nėra metalo ir jokių brutalizmo užuomazgų, tačiau „1,2,3,4“ – ir toks noras praeina. Net prisimenu RAMMSTEIN skaičiavimo pamokėles. Na, gal čia daugiau kažkurio core prieskonis, bet vis tiek. Sunkokas ir jau minėtas „Angry Blues“. O „Why“ kaip reikalas traukia link punk stiliuko. Kaip gana retai nutinka, neypatingas titulinis kūrinys, bet skamba kažkokia minorinė gaida ir yra, na, sakykime, smarkus. Be to, be pauzės pereina į kur kas ramesnį paskutinįjį „Garbage Star“, kuris trunka… beveik 19 minučių! Tiesa, su ilgoka tyla viduryje ir prikolu pabaigoje.

Ką gi, visumoje tai gana stiprus debiutas. O kad tobulėjimui ribų nėra ir grupei dar būtų ko siekti, čia susiraitė toji aštuoniukė. Taip sakant, „then but forever“…

Vertinimas: 8/10.

„Now or Never“
2005 m. „Zona Records“
Trukmė 55:51
1. Sad
2. Another
3. Hell
4. If You Have a Dream
5. Idol
6. Maybe
7. 1,2,3,4
8. Angry Blues