Reportažai

“Black Death Night – 4” Rygoje – trys kryptys ir vienas mirtinas metalo smūgis

2005.11.29 00:00, Birutė

Foto: Crazyte. Daugiau foto čia>>
Taip pat skaitykite – Brutalystas: Kaip aš Rygoje sukau ratu…

Kol daugelis žūtbūt bando suklasifikuoti metalo muziką į daugiau ar mažiau krypčių, broliai latviai sumanė surengti ketvirtąją fiestą kodiniu pavadinimu „Black Death Night“ ir įrodyti, kad ir keleto jų atstovai vienoje vietoje gali „nesipjauti“. Taigi jau visai žiemišką lapkričio 26-ąją brutalusis alkobusas ir keletas mažesnių ekipažų patraukia link Rygos, o konkrečiai – klubo „Salamandra“, kur trijų metalo komandų šou turėjo patenkinti bet kokį skonį. Susirūpinus dėl remontuojamų kaimynų kelių, paankstinamas išvažiavimas, nors tai ir nepatinka kai kuriems naktinėtojams, negalintiems „anksti“ atsikelti.

Ką gi, kelionė vyksta pagal pilną programą, t.y. alkoholis liejasi laisvai ir dar laisviau. Visu pajėgumu dirba vietinis alkobuso baras, kurį galima pavadinti „Barzdukas, peliukas, fliuzas, komančius & co.“. O kad savo pretenzijų nereikštų ramybė, sklinda dainuškos, reklaminiai kupletai, kuriuos reguliariai keičia tokie žodeliai, kaip „slayer“, „Roosevelt“ ir pan., o taip pat itin brutalios ir kruvinos animacijos, kurios negalima žiūrėti vaikams, muzikėlė. Ir dar: peliukas paskelbiamas dievu, nors, kaip ir priklauso šiems graužikams, mėgsta sūrį. Bet „dar po paskutinę“ baltosios – vis tiek labiau. Nejučia pravažiuojama pro Panevėžį, iš kur reikėjo paimti paskutinius bendrakeleivius, taigi pusė autobuso suguža laukti į degalinę. Ne tik gąsdindami niekuo dėtus vairuotojus, bet ir barstydami nuo lentynos saldainius, laistydami iš vienkartinių kavos puodelių geriamą baltąją, „kankindami“ žaislinius gyvūnus ar besišvaistydami tikrai raganiška ražine šluota. Taip belaukiant ne į naudą sugaištamas geras pusvalandis…

Pasienyje pareigūnai pareiškia labai teisingą nuomonę, kad nemokantiems gerti to daryti nereikėtų, bet net ir po „pasiuntimo“ patikrina pasus, kuriuos tuo metu dar turi visi. O latviai, pasirodo, jau beveik suremontavę savo kelius, išskyrus vieną apvažiavimą, reiškiantį apie 30 km į šoną. Vis dėlto neatvažiuojama nei 16, nei 17 valandą, o dar tas klubas pasirodo besąs kitame Rygos pakraštyje, taigi tenka palaidoti viltis pasibastyti po sostinę ir net normaliai užvalgyti. Autobuse tuo tarpu dar įvyksta nedidelis susistumdymas, bet į rimtą snukelių daužymą šį kartą nepavirsta. Į „Salamandra“ patenkame apie 18 val. kaip kokie „nelegalai“, nes negauname bilietų. Užtat kruopščiai patikrinti apsaugos, nelyginant teroristai. Įdomu, ką galima padaryti plėšomomis sūrio lazdelėmis, kurios konfiskuojamos ir laikinai atsiduria šalia atimtų butelių? Kaip bebūtų, į antrame aukšte esančią salę dar neįleidžia, taigi tenka naudotis pirmame esančiu vieninteliu „V“ WC, nuliniame – rūbine, o po to klaikiai išmargintomis katakombomis slinkti į barą, kur gerti yra daug ko, valgyti – beveik nieko. Čia sutinkami šiauliečiai, ir jungtinės lietuvių pajėgos ima tuštinti alaus atsargas, kurios baigiasi renginiui dar neprasidėjus…

Tiesa, klube esama net 3 barų, prie kurių eilės ilgėja proporcingai į jį įeinančiųjų skaičiui. Taigi, alaus gauti ne taip paprasta. O veikti nelabai yra ką, nebent žaisti biliardą, mat 19 val. koncertas neprasideda. Vienok šį kartą yra patenkintų vėlavimu, mat „Ledo Takas“ ir kiti vos spėja atvažiuoti. Dar pradžia po gero pusvalandžio palanki ir jau išvakarėse Rygoje atsiradusiam tautiečiui, nes tas vos suranda veiksmo vietą, dargi suplojęs taksistui solidžią sumelę.

“Black Death Night – 4” Rygoje – trys kryptys ir vienas mirtinas metalo smūgisStartas. Pirmieji – šou pavadinimo „Black“ dalį atstovaujantys norvegai KEEP OF KALESSIN. Kažkodėl prisimenu, kaip vienas asmuo blekerių veidų grimą palygino su pandos snukučiu. Ta idėja patiko ir kultinės vietos „Zarraza“ savininkui, su šiuo stiliumi susiejusiam nuomoje esančią žaislinę pandą. Bet šį kartą kalba ne apie šiuos nykstančius gyvūnus, o apie aršiuosius šiauriečius, paskutiniu momentu dėl ne visai aiškių priežasčių pakeitusius plakatuose taip ir pasilikusius KHOLD. Besidomėdama juoda spalva, bet ne black metalu, žinau tik, kad KOK gretose pagroja Frostas ir Attila. Čia jų nematyti, užtat nuožmioji trijulė skleidžia visai neblogą griausmą, ir blekeriškai aršų, ir melodingą. Pradžioje stipriai šlubuoja įgarsinimas, bet šou pusiaukelėje skambesys daugmaž susitvarko. Nepasakysi, kad šios grupės muzika sužavi daugiau negu pvz. daugelio latvių komandų, kurios tik dėl turo grupių nepageidavimo negroja šįvakar. Vis dėlto pradžia ganėtinai energinga, taigi belieka laukti dar stipresnio pratęsimo.

Šiek tiek apie klubą. Jame ne itin skoningai ir nederančiai sumaišytas interjeras netinka nei popsovai, nei sunkesnės muzikos aplinkai. Spalvų, skirtingos faktūros detalių ir kitokių fintų mišrainė neskani, bet tai netrukus užmiršti, kai salėje pradeda groti intro ir maždaug 800 žmonių akivaizdoje pasirodo nemirtingoji EXODUS penkiukė. “Black Death Night – 4” Rygoje – trys kryptys ir vienas mirtinas metalo smūgisŠieji, šiuokart atstovaudami žodelį „Night“, užverda tikrą seno gero thrash metalo pragarą. Įspūdingo stoto naujasis vokalas Robas Dukes, pritinkantis tatuiruočių varžyboms, kriokia nenuilsdamas ir klausosi ne blogiau už Steve Souza. Iš karto pramenu šį barzdočių „vikingu“. Liaudis siaučia, ir yra dėl ko. Čia pat nuolat maišosi vos ant kojų besilaikantys tautiečiai, garantuotai nieko neprisiminsiantys. Aha, turi amerikonai ir savo „muškietininką“ garbanių gitaristą, kitas gitaristas ir bosistas stebėtinai panašūs į pora pažįstamų. O puiki thrasho dozė toliau terorizuoja smegenis, skamba įvairių diskų gabalai, kol pagaliau prieina eilė tikrai nemirtingam „Fabulous Disaster“. Šiam jau penkiolika metelių, bet galvos į ritmą kratosi taip pat smagiai. Būgnų artileriją valdo ne kas kitas, o buvęs SLAYER narys Paulas Bostaphas, taigi šou iš tiesų ekstremalus. O kadaise čia buvo ir Hammettas, ir Baloffas… Bet ši „žudymo mašina“, stipri ir arši, yra čia ir dabar. Bandau palyginti dabartinį vaizdelį su ankstesniu, matytu Wackene, ir pastarasis nusveria savo naudai. Juk muzikantai čia pat, ranka pasiekiami, taigi bendravimo artumas ir betarpiškumas skiriasi stipriai. Energijos užtaisas patrigubėja, nesisklaido jis ir po valandos, kai EXODUS palieka areną ir netrukus pasirodo publikos tarpe, dideliam senų ir naujų gerbėjų pasitenkinimui. Puikumėlis.

Eilės visuose baruose bando ištroškusių gerklių kantrybę, ant biliardo stalo pasirodo lipdukai su būsimo URSKUMUG disko reklama (paties Tado Ledo nuostabai), o ištikimiausi trečiosios to vakaro komandos „prieteliai“ jau spiečiasi prie scenos – neduok velnie, pražiopsosiantys pradžią! Visur zuja užimtumu jau į Peterį Tagtgreną panašėjantis Sergėjus “Sieras“. Sujudimas prie scenos… HYPOCRISY! “Black Death Night – 4” Rygoje – trys kryptys ir vienas mirtinas metalo smūgisŠtai jie, „Death“ vėliavnešiai, turintys 15 metų kūrybos bagažą. Jėgų antplūdis, išvydus asmeninius favoritus, padeda prasibrauti į pirmas pozicijas ir žūt būt ten išsilaikyti. Aplink bujoja ir kraštiečiai, ir latviai, o bet kokį intensyvesnį stumdimąsi tuoj pat neutralizuoja apsauga. Tiesa, toji ant scenos atrodo juokingai – baltais marškiniais ar kostiumuota. Užtat Tagtgreno/Hedlundo/Holma/Horgho junginys smogia tokia negailestinga jėga, kad užmirštama apie bet kokį atokvėpį ar kitą dieną sprande būsiančias pasekmes, ir šėlstama iš visų jėgų. Vienu momentu pajuntu kylanti į orą, bet ne dėl palaimos, už poros metrų matant ir girdint numylėtinius, o dėl kolegų pokšto, mat jie sumano „paskraidinti“ link scenos. Ant jos neatsiduriu, užtat netrukus pavyksta paspausti ranką santūriajam Hedlundui. Tuo tarpu ausys patiria ir „Virus“ užkratą, kuriame geriausiai įsimena „Scrutinized“ bei „Let The Knife Do The Talking“, ir ankstesnių albumų „šedevrus“, tik, rodos, nėra „The Final Chapter“ šmoto, kuris yra vienas geriausių per visus tuos penkiolika metų. Ir dar kartą įsitikinu: HYPOCRISY yra puiki koncertinė komanda, be specialių efektų, įmantrios aprangos ar maivymosi, tiesiog nepriekaištinga grojimo technika, padaranti didžiulį įspūdį. Na ir kas, kad matoma jau ketvirtą kartą – efektas toks pat stiprus. Po valandos ketvertas išeina, bet kaip gi be biso? O jam paruoštas „Eraser“ iš „The Arival“, tarsi rodantis, kad ši grupė ateityje dar ne kartą pasirodys scenoje. Ką čia daug bešnekėsi, tai buvo jėga. Kas matė – pajuto, kas ne – žodžiai čia nepadės…

Greitai, panašiai kaip iš estų, dėl lėto tempo galėsime šaipytis ir iš brolių latvių. Ši mintis gimsta, beveik valandą praleidus eilėje prie rūbinės. Pagaliau gavus aprangą, dar tenka paplušėti, iš savo vietos bandant išprašyti nelauktą „svečią“, palūkėti, kol į autobusą susirinks atėję patys ar atnešti kolegos, sudoroti apdairiai pasiimtą maistą, o tada jau pajudėti namolio. Norit tikėkit, norit ne, bet niekas nenori latviškos samanės, nors minėtame alkobuso bare vis dar laisvai liejasi ne viena alaus dėžė. Labiausiai „pavargę“ nusminga taip, kad tik didelių pastangų dėka pažadinami pasienyje, o dėl vieno džigito nerandamos striukės su pasu gresia gerokas užstrigimas muitinėje. Laimei, to nenutinka, nors iki paryčių netilusios „intelektualios“ blevyzgos ne mažiau bando kantrybę. Vilnius pasimato ne 5 ir ne 6, o visą 7.30, taigi sekmadienis – tikra poilsio diena. Bet ir dabar įspūdžiai labai „gyvi“, kaip tiek metų gyvos ir ką tik matytos metalo „legendos“…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
st 13
2005.11.30 16:36

Dar gi, nepasigyriau – vikinginis barzdonas pasirase ir ant mano rankeles ir ant slayerinio maikinuko.

st 13
2005.11.30 16:34

Xe xe, ce dzigitas be paso. Jo Barzdonas Dukes’as taip uzvede, kad kazkokiu budu likau ir be striukes ir be visu doxu joje (fabulous disaster). Aisq dar dadejo ex slayerinis Bostaphas, ir zinoma BRO :))).
Aciu, kas padejot surast :) Bet vat vienas blogis isivele – autobuse pasimete mano Slayer DVD Life Intrusion, taip kad prasau help, jei pas ka uzsiliko ar radot – buciau dekingas – 612 59326

Birutė
2005.11.30 13:26

“bendraujant/fotografuojantis su ten užsukusiais Hypocrisy ir Exodus, Birute”

Ne vien tik man ta valanda prailgo. O Exodus salėje malėsi jau per pertrauką prieš Hypocrisy.

Čadas
2005.11.29 21:23

Pavydas suėmė :)

SStorm
2005.11.29 16:29

Prie rūbinės teko palaukt ne daugiau 5 min – tiesiog tą valandą buvo galima praleisti salėje, bendraujant/fotografuojantis su ten užsukusiais Hypocrisy ir Exodus, Birute :-)

Birutė
2005.11.29 15:53

Va va. Tai tas pats, kas grupes iš balkono “Salamandroje” būtų stebėti… Beje, apie tai užmiršau paminėti – keistokai atrodė tie veideliai, ramiai bežiūrintys tai į sceną, tai į šėlstančius apačioje.

odium
2005.11.29 14:44

ale tu matai, sėdi antram aukšte, ir visas didesnes linkmybes praleidi:D

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus