OBTEST „Iš kartos į kartą“ – nukariaukim juos visus!

Oi, na ir ilgam užgulė nosį „pūvančio Kristaus“ smarvė. Šioji privertė laikinai išleisti iš akiračio reikšmingą lietuviškai metalo scenai įvykį – pagaliau pasirodžiusį jau veteranais galinčių tituluotis OBTEST diską „Iš kartos į kartą“. Graikų dievų pakerėti, stipriai atsiliekame su jo recenzija. Na, dar ir dėl to, kad jis sėkmingai keliavo iš geležinių rankų į rankas, kol pagaliau šis egzempliorius paraudo iš gėdos, dar net nekritikuotas. Atleisk, gerbiamasis, ir jūs, jo autoriai, čia taisau šią klaidą.

Taigi, devynetas šviežiu krauju apšlakstytų, pagoniška karo dvasia subrandintų ir griausmu palaimintų kompozicijų skverbiasi į nekantrias ausis. Pradžia ne itin įspūdinga, gal net nuobodoka, nors ir dinamiška. Na ir kam iš karto taip, „Paskutinė akimirka“? Vaizdas pasitaiso sulig jau senokai girdėtu, bet lyg naujai nuskambančiu „Devyniaragiu“, o viso disko skambesys, iš karto pabrėžtina, jei ne idealus, tai tikrai geras. Bet kodėl devyniaragio „mitas“ vietomis taip panašiai skamba į tąją „akimirką“? Užsieniečius, kuriems OBTEST kūryba vis dar gali įpūsti šviežios ugnies, turėtų pamaloninti į anglų kalbą išversti tekstai. Tuo tarpu lietuviški gabalų pavadinimai byloja, kad net neturėdami tokių didelių ambicijų, kaip nerimstantys MANOWARai, vaikinai alsuoja karingumo ir pergalių dvasia. Muzikos brandumo ir įdomumo požiūriu išskirtinas titulinis (trečiasis), „Burtai“ ir „Suminti juodi takai“, nors ir kiti nariai turi savo patrauklumo. Bet štai ne pirmą kartą klausant, išryškėja tam tikras kūrybinis „liapsusas“, mat „Iš kartos į kartą“ ir „Pergalė“ pradžia kone identiška. Nors pastarąją galima įsimylėti iš pirmo žvilgsnio, atsiprašau, akordo. „Griausmavaldys“ protarpiais Ironiškas, „Audronaša“ – netgi stipriai blekeriška, „Pirmyn!” – labai įdomi, teksto ir muzikos dermės prasme. Ir dar, pagarba fotografui ir apipavidalintojui, už malonumą ne tik laikyti diską, bet ir vartyti poligrafiją.

Kaip nenorėtų apsiversti liežuvis griežtai kritikai, ji, negailestingoji, nusitaikys į vokalisto daržą. Šiojo „instrumentas“ per tiek metų beveik neprogresuoja: tas pats išrėkiantis balsas, nei growlingas, nei dainavimas. Gal jis kažkiek sustiprėjo, bet tik rėksmingo aštrumo linkme. Na, nepriskirsim OBTEST prie aktyvios diskusijos „grupės, kuriose vokalistas netinka prie muzikos“ subjektų, bet… Ir, tikėkimės, amžini karai ilgainiui nepradės klausytojams kelti jei ne susierzinimą, tai žiovulį.

Kas progresyvaus šių ilgamečių kariūnų stovykloje? Pirmyn veda vis dėlto patobulėjusi grojimo technika, geresnis daugelio kompozicijų išbaigtumas. Juntama, kad kūryba turbūt ėjosi nelengvai, užtat apgalvotai. Ir neverta naujojo produkto lyginti su ankstesniais, nes čia, taip sakant, ir tūkstantmetis naujas, ir auka seniems dievams kita. Užbėgant už akių, dar viena naujovė: OBTESTai jau penki! Ką gi, gal spalio pirmoji, kuomet visą naująjį produktą išgirsime „gyvai“, kažkiek pakeis šį vertinimą. Tuo tarpu – stiprus aštuonetas, kaip pasakytų tamsta mokytoja…

Vertinimas 8/10

„Iš kartos į kartą“
„Ledo Takas Rec.“ 2005 m.
Trukmė 43:29

1. Paskutinė akimirka
2. Devyniaragis
3. Iš kartos į kartą
4. Pergalė
5. Griausmavaldys
6. Audronaša
7. Burtai
8. Pirmyn!
9. Suminti Juodi Takai