IR gimtadienio koncertas – senamiesčio skliautus drebino teisinga muzika

Foto: Jurgita Nagrockytė. Daugiau foto čia>>

Kai karštą vasarą daugelis traukia prie atokesnių vandens telkinių ar tiesiog turškiasi nusekusioje Vilnelėje ir net fontanuose, užmačios tupėti tarp įkaitusių Vilniaus senamiesčio mūrų atrodo nekokios. Bet ką darysi, jei prieš tris metus būtent tokiu laiku atsirado grupė IR ir dabar nutarė sukviesti į gimtadienį tuos, kurie nealpsta nuo karščio, kažkodėl užsiliko mieste ar iš vis dar neatostogauja. Pasirodo, tokių ne taip ir mažai, gal net pora šimtinių susirinko liepos 27 d. į „Artistų“ kiemelį. Puiki vakaro atmosfera, nuslūgusi kaitra ir apskritai didelė „teisingos“ muzikos dozė privertė pasijusti tiesiog smagiai. Buvo ir gimtadienio tortas. Bet gal apie viską iš eilės.

Vilniaus meras uoliai saugo senamiesčio gyventojų ausis nuo triukšmo ir tikriausiai senus pastatus nuo vibracijos. „Bixuose“ jau kuris laikas neleidžiama „siautėti“, taigi ir netoliese įsikūrusiuose „Artistuose“ ribojamas laikas. Tai iš dalies gerai, nes ne tik galima suspėti į transportą (kažkaip vėliau ilgokai lūkuriuoti naktinio tingisi), bet ir prasideda viskas net anksčiau, nei planuota. Pirmieji – latviai JANE‘S UNIT. Jų muzikėlę, manau, irgi galima vadinti tiesiog alternatyviu roku, kaip save pristato ir solinezantai. Na, tiesiog tingu sukti galvą dėl tų titulų. Užbėgant už akių pasakysiu, kad su Latvija IR siejasi vis daugiau: buvęs bosistas bei stikistas Maratas ir dabartinis būgnioras Taras yra būtent iš čia. Be to, čia įrašytas ir albumas „Now or Never“. Latviai savo pusvalandį kaip įmanydami stengiasi uždegti publiką, kas jiems, greitos ir smagios muzikos dėka, puikiai pavyksta. Tik va IR koveris, jei apskritai nuskambėjo, buvo visai neatpažįstamas. Jei jau patys gabalo savininkai nesuprato, kas ir kaip…

Ilgaplaukės galvos, matyt, pirmiausia susirinko dėl vienintelių to vakaro metalistų, SOUL BROTHERS. Bet prieš tai gimtadienio „loterijos“ pramogos, kuomet lapelių su tam tikrais numeriais savininkai gauna diskus, raktų pakabukus ir ženkliukus. Net jei nesiseka loterijose, visa tai galima įsigyti prie durų, CD – vos už 15 Lt. Tik Germanas prisipažįsta nemokąs ilgai šnekėti. Taigi, varom, broliukai. O ši grupė, kaip visada, savo stiliaus aukštumoje. Pavydėtinas Jeronimo diapazonas drebina ne tik kiemelį, bet ir tolimiausias kertes. Gitarų ir klavišinių skambesys taip pat „veža“, taigi galim sakyti: heavy metal hallelujah! Nors pasigirsta kalbų, “ką čia veikia tokia “sunki” kompanija”, tegu sau šneka. SB sueina labai gerai, ir IR koveris, surepetuotas vos sykį, nuskamba kone geriau, negu pačių gabalo autorių. O kad IR metalizmas irgi prie širdies, parodo Germos/Jeronios duetas, smagiai headbanginęs tiesiog ant scenos. Nebuvo tik „vampyrų“ šmoto, kai kas nusivylę, ar ne?

ARBATA. Su šia grupe IR aiškiai sieja draugiški santykiai, mat vieni pas kitus gimtadieniuose (ir ne tik) groja. Kai Germanas atkakliai „prizo“ kaulijusiam žmogėnui pagaliau jį išskiria, o vieną CD gauna mažiausia, vos kelių metukų dalyvė, ir be žodžių aišku: auga ne tik popsistų karta. Tuo tarpu ARBATA skelia savo šiltus, dinamiškus, šokinėti verčiančius ritmus ir lėtesnes kompozicijas, kiemelyje linksminasi visi. Net ir oras ta proga nekrečia kiaulysčių. O koveris šį kartą lyriškas…

Gimtadienio kaltininkai leidžia sau ilgesnę pertrauką. Tai atleistina, nes pažadėtas net 1,5 valandos šou. Kai pagaliau IR pasirodo, matosi dar kartą atsinaujinusi sudėtis, nors trio statusas nekinta. Užsižiebusios lempučių girliandos ne tiek padaugina šviesos, kiek suteikia kažkokio jaukumo. Dar daugiau jo – dėl nepriekaištingo skambesio, malonių ausiai, ir smarkių, ir lyriškų kompozicijų. Išgirstame beveik visą diską, bet tai dar ne viskas. Trys nauji gabalai – dar brandesni, dar labiau „vežantys“ ir smagiai besiklausomi. „Metalo!!!”, šaukia labiausiai nerimstantys. Yra čia ir jo, na, beveik. Vienas iš naujų kūrinių iš tiesų laviruoja tarp roko, sunkesnės muzikos, net industrialo ribos. Ko gero, savas daugelio skoniui. Nuskamba ir itin retai grojamas gabalas apie „namus“. Po vieną kūrinį IR skiria gimtadienio grupėms ir žiūrovams. O šie skanduoja tradicinį „su gimtadieniu!”.

Tortas įteikiamas tyliai, mat čia ne kokių tuščiagarbių piniguočių balius, kur daugiaaukštis kepinys užima nemažą erdvę. Trims užteks. O už tikrai maloniai ir įsimintinai praleistą vakarą IR nuoširdus ačiū. Lauksim penkmečio, jei ką?