EXODUS „Shovel Headed Kill Machine“ – jie eina ir žudo

Jeigu pasuktume laiką atgal ir grįžtume į 80-uosius, pirmiausia vertėtų prisiminti San Francisko sceną. Tuomet iš ten iškilo ir ilgainiui visame pasaulyje suklestėjo thrash metalas. Dabar žinome, kuo pavirto METALLICA ar MEGADETH muzika. Tačiau prie stiliaus ištakų stovėjo dar vieni – EXODUS. Ir šieji neatsižadėjo savo šaknų. Nors grupės sudėtis nemažai keitėsi, ir šiandien prie mikrofono nematome ne tik velionio Paulo Baloffo, bet ir skardžiabalsio Steve Souza, šie veteranai neprarado savo jėgos. Kur įrodymas? Ogi tikrai „žudantis“ naujokas „Shovel Headed Kill Machine“.

Jeigu gerai pažįstate thrasho kanonus, galite įsivaizduoti, ko tikėtis iš šio disko. Čia, kaip priklauso, yra ir „tratantis“ ritmas, ir aršus vokalas, ir patrauklūs techniški gitarų rifai. Tik kažkas savito buvo ir tebėra amerikietiškame skambesyje. Tai ne KREATOR, DESTRUCTION ar SODOM, iš karto aišku. Tačiau ir ne tėvynainiai SLAYER. Bet verčiau apie šį diską apskritai.

„Raze04“ verčia iš koto savo dinamiškumu ir piktumu. „Deathamphetamine“, nelyginant tikras narkotikas, suteikia brutalaus kaifo, trunkančio virš 8 minučių. „Kharma‘s Messenger“ leidžia suprasti, iš kur idėjų sėmėsi dabartiniai SOILWORK klano propaguotojai. Ir melodinga, ir „thrashiškai“ brutalu. „Shudder To Think“ skambesys ne tik maloniai grąžina į buvusių bendražygių „Kill ‘Em All“ laikus, bet skamba netgi „deathsteriškai“. Robo Dukes vokalas, beje, labai tinka EXODUS muzikai, nors išvaizda reperiška. Ir gitaristai puikiai išmano savo amatą – technika be priekaištų. „I Am Abomination“ turėtų reikšti kažkokią bjaurastį, bet iš tiesų tai tik itin dinamiškas, sudėtingas, sakyčiau, Sepulturiškas gabaliukas. Pagarba puikiam būgniorui Paului Bostaphui už „vežantį“ ritmą ir dar kartą komplimentai gitaristams. “Altered Boy“ būtų stipriai panašus į death metalo klasiką, jei ne thrashui būdingas Robo tembras. O vietomis vis tik primena jau minėtus Slayerius. Įdomu, kas iš tiesų taip „pakeitė“ šį berniuką? Tiesa, vėl ilgokas gabalas – taimeris suskaičiuoja virš 7 minučių. „Going Going Gone“ vėl „padiktuoja“ madas, kuriomis iš dalies seka dabartinė skandinaviško melodingo death metalo scena. Dargi čia labai įdomiai ir uždegančiai susipina galinga ritmo sekcija su puikiais gitarų rifais. Sakyčiau, labai Exodiška. „Now Thy Death Day Come“ aršumą ir pašėlusį tempą tai keičia išskirtinis boso dundenimas ir kapotas ritmas, kažkuo jau primenantis KREATOR, tai prasiveržia sunkiai nusakoma, gaivališka visų instrumentų skambesio sintezė, tai Dukes vokalas suardo šį chaosą. Tačiau viskas tuo nesibaigia, kadangi be jokios pauzės peršokama į „44 Magnum Opus“, kur iš tiesų einama ir SLAYER, ir pačių EXODUS pramintu taku. Laaabbbaaaiii vežantis ir ilgai „žudantis“ gabaliukas! Atskiro dėmesio nusipelno titulinis „Shovel Headed Kill Machine“. Nors ir jis susilieja su pirmtaku, tarsi sudarydamas trijų paskutinių kompozicijų triadą. Oi, koks sunkus ir stiprus kūrinys, nors trunka trumpiau nei kiti.

Štai ir viskas. Nors girdžiu dar 4 bonusinius gabalus, ištrauktus iš 2004-ųjų tvarinio „Tempo Of The Damned“. Tas diskas taip pat vertas dėmesio, nors tai jau atskira istorija. Tik įdomu palyginti du vokalus, kurie iš tiesų yra skirtingi (Souza, tik dabar pastebėjau, gerokai primena Overkillą Bobą Elsworthą). Tuo tarpu „Shovel Headed Kill Machine“ visumoje yra geras senųjų thrasherių darbas. Nei daugiau, nei mažiau.

Vertinimas: 8/10.

„Shovel Headed Kill Machine“
2005 m. „Capitol Records“
Trukmė 77:34

1. Raze04
2. Deathamphetamine
3. Kharma‘s Messenger
4. Shudder To Think
5. I Am Abomination
6. Altered Boy
7. Going Going Gone
8. Now Thy Death Day Come
9. 44 Magnum Opus
10. Shovel Headed Kill Machine