OBTEST albumo pristatymas – kartų, tautų ir subkultūrų linksmybės

Foto: Jurga Nagrockytė. Daugiau foto čia >>.

Koncertai Lietuvoje gali ir nevėluoti! Tą teko patirti lygiai 18 val. eilinį kartą įžengus pro „Mulen Ružo“ duris į visai neeilinį renginį. Čia pirmąją spalio dieną scenos senbuviai OBTEST susiruošė pristatyti savąjį albumą „Iš kartos į kartą“. Organizatoriai sakėsi galintys pradėti nors dabar, bet žiūrovų kiekis šios perspektyvos nepateisino. Teko net asmeniškai išlįsti laukan ir paraginti šiuos paskubėti, nors įvairių kartų ir subkultūrų atstovai (alų gurkšnojantys metalistai, netvirtai besilaikantys pankai, saujelė gotų ir dalis tų 25 Lt net dėl DIKTATŪROS nesurankiojančių skinų) vis dar netikėjo renginio pradžia laiku. Toji diena pasirodė besąs pirmasis spalio šeštadienis, taigi fiesta sutapo su baikerių sezono uždarymu. Dėl šios ir kai kurių kitų priežasčių gana įprastą „Vorų“ apsaugą pakeitė ne mažiau budrus „Temidės žvilgsnis“.

Ką gi, DIKTATŪRA pradeda 18:10, ačiū Demonui už tiksliai nurodytą laiką. Salėje žmonių kol kas nedaug, nors prieš sceną jau švysčioja ištikimiausių gerbėjų galvos ir verda pogo košė. Net ir nepilnoje patalpoje juntamos ventiliacijos problemos, nes tvanku kaip saunoje, ir dėvint marškinėlius trumpomis rankovėmis. Kas bus vėliau? Pirmoji grupė sugroja pusvalandį, o tie, kas jaučia patriotiškumo ir nacionalizmo skirtumus, supras, kodėl „Lietuva – lietuviams“ skanduotė nė kiek neįžeidė čia pat buvusių latvių, rusų, lenkų ir čekų.

Kaip tik pastarųjų grupė ADULTERY, kuriai pasisekė pasiekti Vilnių sėkmingiau nei pernai neatvykusiems ABSURD CONFLICT, tęsia vis įsismaginantį vakarėlį. Žmonių daugėja, o čekai tą patį pusvalandį skelia sunkiai nusakomą muziką – nuo grind skambesio iki folko motyvų. Toks derinys patinka daugeliui, nors garso kankinamos ausys vėl prašosi kištukų. Dėl to paskutiniai kūriniai visai gerai klausomi prie baro, mat nuo tvankumo ir kūno skysčiai gerokai išseko.

Šį kartą lietuvių ir užsieniečių grupių po lygiai, taigi toliau – latviai URSKUMUG. Šie „purvini ir skarmaluoti“ black/pagan metalo grojikai mums jau pažįstami, taigi kažko ypatingai naujo apie jų šou nepasakysi. Nebent tai, kad šieji pradeda tik gerokai „pakankinę“ publiką savo derinimusi ir turėdami ant scenos vieno, taip pat veidelį išsiterliojusio, lietuvaičio „palaikymo komandą“. Keturiasdešimt minutinis pasirodymas visai įdomus, taigi be problemų atlaikau visą decibelų dozę salėje. Su pažįstamais galima pasišnekučiuoti ir vėliau, mat veiksmo vietoje, net rėkiant į ausį, nieko nesuprasi.

Žmonių skaičius rodo, kad OBTEST prezentacijos tikriausiai neužtemdys finansiniai nuostoliai. Tarpe jų išsiskiria vaikinukas su grupės logotipu papuošta vėliava, kurią, pasirodo, išsiuvinėjo rankomis! Ar įvertins vakaro „žvaigždės“ šį nemenką triūsą? Tai paaiškės vėliau, o tuo tarpu prieina eilė jau tikra „legenda“ tapusiems atgimėliams – uteniškiams ZPOAN VTENZ. Smalsumas vėl veja salėn, vis tik ne kasdien pasitaiko tokie reginiai. Keista, sudėtinga, sunkokai klausoma muzika verčia migruoti iš salės ir atgal, kol galiausiai pataikoma grįžti kaip tik per sutartinę su SKYFORGER. Tai yra kone įdomiausia vieta gana vidutiniškame šou. O ką mano kiti? „Nyku, geriau būtų NAHASH“, sako vienas. „Nieko ypatingo, bet į bendrą stilių įsipaišo neblogai“, nusprendžia kitas. „Puikus pasirodymas, tikras kaifas“, džiūgauja trečias. Taigi suprask, žmogau, kaip nori. Gal geriausia palaukti POCCOLUS kūrybos perleidimo.

Ką gi, ilgesnė pertrauka reiškia, kad artėja vakaro kulminacija. Kai kas nemenkai nustemba, išgirdę, kad SKYFORGER ne headlaineriai. Bet, gerbiamieji, kas pristato albumą, taigi tuokart turi būti svarbiausi? Be abejo, latvių statusas gimtinėje labai aukštas ir dėl to jie jau rimtai užsikrėtė „žvaigždžių liga“. Vis dėlto jie priešpaskutiniai čia. Salėje užverda pragaras: švysčioja plaukų malūnai, kratosi ir trumpaplaukės galvos, mirksta drabužiai, liejasi alus. Ta proga verta išsilaikyti priešakinėse pozicijose, tik pageidautina – ne apie kolonėlės paausy. Tą ir darau visas 45 minutes ir dabar jau tikrai pajuntu šėlsmo ekstazę.

OBTEST. Gana originaliai atrodo sumanymas sugroti visą pristatomą diską, o kitoje šou dalyje priminti klausytojams ankstesnę kūrybą. Pakeitę sceninę aprangą ir pirmą kartą pasirodantys su penktuoju nariu, „užkariautojai“ atrodo kaip visada užtikrintai ir patraukliai. Daugelio gerai įvertintas diskas ir „gyvai“ klausosi neblogai, tik įgarsinimo trūkumai vos leidžia atpažinti kai kuriuos kūrinius. Bet šie liejasi vienas po kito ir užkrečia susirinkusius karingo tautiškumo dvasia. Tik vokalistas kažkodėl niekaip nenori paimti į rankas ir pamojuoti scenoje minėta vėliava, tuo galėdamas suteikti didžiulę palaimą savo gerbėjui. Ką gi, žvaigždės gimsta ir užgęsta, o kaip jas prisimins liudininkai, priklauso nuo paprasto žmogiškumo. Štai jau skamba ir „Suminti juodi takai“, kas reiškia, kad pirmoji OBTEST „triumfo“ dalis baigiasi. Niekas nieko nepasako apie pertrauką ir antrąją dalį, taigi dalis publikos paprasčiausiai išeina namo. Nusiminęs vėliavos savininkas patenka akiratin, taigi įbruku į rankas koncerto plakatą ir pažadu padėti gauti numylėtinių autografus. Tuo metu, po visai netikėtai trumputės pertraukos, skamba senoji grupės kūryba. Tada dar tenka išgirsti kalbant, kad OBTEST populiarumo fenomenas kelia nuostabą, neva jie nieko originalaus ir išskirtinio negroja. Kadangi visi gerai žino taisyklę „kiek žmonių, tiek nuomonių“, tokios šnekos nestebina. O šou baigiasi apie vidurnaktį.

Gerbėjai gauna lauktus autografus. Apsauga uoliai išprašo už durų užsilikusius žiūrovus. Kai kam iš muzikantų sušlubuoja sveikata, taigi šis važiuoja ilsėtis nakvynės vieton. Kiti traukia į „after-party“, ne kur kitur, kaip į „Setą“, anksčiau priėmusį to paties disko „ne gyvą“ pristatymą. Ne visi išsilaiko ir čia, taigi kuo baigėsi internacionalinės linksmybės, kronika nutyli…