SODOM – nesudegę, nesurūdiję, nesutrešę...

Taigi prie pabaigos artėja trečiasis šuniškųjų metų mėnuo, bet metaliniams įvykiams šie metai tikrai ne tokie. Ir išaušus ketvirtajam, Lietuvai lemta „sutrešti“ arba, kitaip tariant, išvysti vieną iš thrash metalo legendų, kuri, nelyginant koks dinozauras, išliko visus 25 metus. Jos vardas SODOM, motina – Vokietija, ir toje šalyje ši komanda stovi tvirtame „trešistų“ trejete su KREATOR ir DESTRUCTION. Tiesa, šio trejeto šlovė nuskambėjo toli už gimtinės ribų. Pasiekė ji ir Lietuvą. O buvo taip…

1981/82 m., kai heavy metalas užėmė labai tvirtas pozicijas, kitoje barikadų pusėje vyko revoliucija. Užgimė naujas sunkusis stilius – thrash metalas. Aišku, jo gimimas siejamas su METALLICA vardu, tačiau panašiu laiku įvyko šio stiliaus komandų užgimimo bumas. Nesnaudė ir vokiečių žemė, kurioje atsirado trys minėti vėliavnešiai. Tiesa, atrodo, kad SODOM tam tikra prasme buvo kitų dviejų šešėlyje, tačiau tai nereiškia, kad jos „smūgis“ mažiau stiprus. Tomas Angelripperis (vokalas/boso gitara), Chrisas Witchhunteris (mušamieji) ir Aggressorius (gitara) pradžioje įgūdžių sėmėsi iš tokių grandų kaip MOTÖRHEAD, VENOM, HELLHAMMER ir įrašė dvi demo („Witching Metal“ bei „Victims of Death“), iš karto lėmusias kontraktą su „Steamhammer“. Prieš įrašant EP „In the Sign of Evil“, Aggressorius paliko komandą, kurioje jo vietą užėmė Grave Violator. Bet tik iki debiuto „Obsessed by Cruelty“ (1986), kuriame jį jau pakeitė Destructorius. Po albumo įrašymo paspruko ir šis, ir ne kur kitur, o į KREATOR. Čia verta paminėti, kad iki šių dienų SODOM stovykloje pabuvojo net 8 „former members“. EP „Expurse of Sodomy“ dar nebuvo ypatingas įvykis grupės kronikoje, tačiau tikrasis persilaužimas įvyko sulig antruoju pilnametražiu darbu „Persecution Mania“ (1987), kuriame gitarą brazdino Frankas Blackfire. „Mortal Way of Live“ (koncertinis diskas) jau lydėjo SODOM link sėkmės kalno papėdės. O kopimas į jį prasidėjo nuo garsiojo „Agent Orange“ (1989). Ne, tai ne „oranžinis agentas“ ar koks nors apelsinas, o baisusis Vietnamo kare vartotas herbicidas, vienas iš “vaivorykštinių“ herbicidų atstovų, atnešęs sunkių sveikatos sutrikimų gausybei to regiono žmonių. Tuo tarpu mūsų herojai terorizavo nebent metalo muzikos mėgėjų ausis, mat būtent tuo metu ir iškilo didysis vokiečių thrasherių trejetas. Bet tada KREATOR „suviliojo“ ir Blackfire, kurį pakeitė Michaelis Hoffmanas. Po EP „Ausgebombt“, kurio pavadinimas sutampa su vienu iš žinomiausių ir smagiausių SODOM hitų, išleistas šiandien jau irgi klasika laikomas „Better Off Dead“. Tą faktą, kad šiai grupei savotiškai nesisekė su gitaristais, patvirtina tai, jog turo po Pietų Ameriką metu Hoffmanas nusprendė likti Brazilijoje. Tai buvo 1990-ieji.

Čia norėčiau įterpti asmeninius įspūdžius iš to meto, mat pirmoji išvyka į koncertą užsienyje laimingai sutapo su SODOM šou. Nežinia, ar tas įvykis (taip taip, tame pačiame Katovicų „Spodeke“) būtų įsimintinesnis, jei tuomet ten pasirodytų žadėtoji SEPULTURA, tačiau vokiečių scenos pažiba smogė pilnu pajėgumu. Thrash metalo pakilimo laiku dygliuota atributika buvo galima rimtai sužeisti, taigi kelis kartus gausesnė nei dabar „Metalmanijoje“ ir net trejomis pozicijomis išsidėsčiusi apsauga liepdavo rūbinėje palikti diržus, apyrankes ir kitą gėrį. Verta paminėti ir tai, kad tais laikais negalėjai normaliai išsikeisti valiutos, taigi autobusas, pilnas dešrų, gėrimų ir kitokių gėrybių, dar Varšuvoje ištuštėjo, visa kam pavirtus išsvajotaisiais zlotais. Be abejo, tuomet ir pirmą kartą išvysta „lėkštė“ padarė neišdildomą įspūdį, ir atributikos prekyvietės atrodė kažkas nerealaus, ir salė buvo užpildyta iki pat tribūnų viršaus. Pamenu, tą 1990-ųjų liepos 14 d. dar grojo RISK, HAMMER, DRAGON ir ACID DRINKERS, bet galingiausias iš tiesų buvo „Ausgebombt“. Ne vien dėl to, kad tai buvo geriausi Sodomų laikai. Ir galima buvo tik pasvajoti, kad praėjus 16 metų po tų neužmirštamų dienų, Angelripperio komanda pasirodys niekur nė nevažiuojant.

Mažylis „The Saw Is the Law“ ir pilnas albumas „Tapping the Vein“ išleisti jau su gitaristu Andy Bringsu. Pastarajame buvo juntama nemaža tuomet į areną vis labiau besiveržusio death metalo įtaka. Kita vertus, šis diskas laikomas vienu žaviausių visoje SODOM diskografijoje. Deja, tai buvo paskutinis darbas, dalyvaujant talentingajam būgnininkui Witchhunteriui. Nors šis dar pasirodė DESTRUCTION ir BATHORY gretose, galiausiai visai prarado interesą metalo muzikai (ir ne tik tai). Tuo tarpu SODOM stovykloje pasirodė Atomic Steif. 1993 m. išėjo šios grupės pamėgto EP formato tvarinys, tarsi duoklė gimtajai kalbai tituluotas „Aber Bitte Mit Sahne“ ir atskriejo liūdna žinia – mirė buvęs gitaristas Destructorius (antkapis, be abejo, byloja jį buvus Michaeliu Wulfu). Tuo tarpu eilinį kartą atsinaujinę Sodomai išleido „Get What You Deserve“, kuriame labai akivaizdžiai pasigirdo hardcore motyvai. Ne tiek baisus albumo viršelis, kiek nauja kryptis „atbaidė“ dalį gerbėjų, be to, thrash metalo žvaigždė palaipsniui ėmė leistis. Tą pajutęs, vienintelis pirmosios sudėties narys ir lyderis Angelripperis subūrė humoristiškai/girtai/vokiškai linksmą kapelą ONKEL TOM, paperkančią užstalės dainų, vokiškų šlagerių ar šiaip smagių dainuškų mėgėjus. Tuo tarpu SODOM diskografija pasipildė koncertiniu „Marooned Live“, o po metų pasirodžiusiame „Masquerade in Blood“ vėl grojo naujas gitaros meistras – Dirkas Strahlimeieris (Strahlis). Šis, pasirodęs ne mažiau „gabiu“ narkotikų vartotoju, netrukus buvo išspirtas iš taip jau dažna narių kaita pasižyminčios komandos. O pasitraukus ir būgnininkui, Tomas turėjo rasti du naujus narius iš karto. Tuo metu geriausias sprendimas buvo išleisti rinktinį „Ten Black Years – Best of“, kaip tik pažymėjusį „žiaurumo apsėdimo“ dešimtmetį. O už ilgametį ryžtą ir kantrybę Angelripperis buvo savotiškai apdovanotas – su gitaristu Bernemannu ir būgnioru Bobby Schottkowskiu grojama iki šiol, t.y. jau beveik dešimtmetį. O anuomet šis aljansas buvo atžymėtas su „‘Til Death Do Us Unite“, labai kontraversiškai vertinamu viršeliu (nėščiosios ir alaus priplempusio dėdės pilvų suspaustos kaukolės vaizdelis).

„Code Red“, užkoduotas trim apverstais šešetais (t.y. pasirodęs 1999 m.) skambesiu grąžina į senus gerus tipiško thrash‘o skambesio laikus. Ta proga išleistas ir riboto tiražo rinkinys, be albumo dar turintis ir tributinį Sodomams CD „Homage to the Gods“. O dar po poros metų pasirodė „M-16“, kuris akivaizdžiai rodo kūrybinius SODOM interesus vis dar besisiejant su liūdnai pagarsėjusiu Vietnamo karu (prisiminkime „Agent Orange“ laikus). Mirtini herbicidai, M-16 šaunamieji ginklai… Norėdami patvirtinti, kad thrash metalas visai nesiruošia mirti, trys grandai – SODOM, KREATOR ir DESTRUCTION – leidosi į didelį turą, o 2003-aisiais pasirodė dar vienas koncertinis, netgi dvigubas, diskas – „One Night in Bangkok“.

Nekalbant apie tai, kad didysis alaus mėgėjas ONKEL TOM ešelono priešakyje jau daugelį metų tradiciškai užbaigia vieną žymiausių metalinių fiestų „Wacken Open Air“ ir nebesistebint SODOM produktyvumu bei gyvybingumu, verta išgirsti, ką apie Sodomos ir Gomoros reikalus mano Angelripperis. O kad grupei, galbūt už atitinkamą pavadinimą, teko kažkokia „bausmė“ – akivaizdu. Ne vien dėl minėtos gausios muzikantų kaitos, bet ir dėl kai kurių jų likimo – alkoholizmas, narkomanija ir kalėjimas, mirtis…

Gimė ponaitis Thomas Such industriniame Rūro centre esančiame miestelyje Helzenkirkene (kas žinote jį garsinančią futbolo komandą)? Tiems, kas dar nematė grupės DVD „Lords of Depravity“, kur detaliai išdėstyta SODOM atsiradimo istorija, Tomas pasakoja: „70-ųjų pabaigoje mano muzikinį skonį, kaip turbūt daugeliui, formavo DEEP PURPLE, RAINBOW, AC/DC. Po to atsirado VENOM ir MOTÖRHEAD. O 1981 m. panorau kažkaip suvienyti visų šių kolektyvų muziką. Vokietijos metalo scena buvo klestinti, taigi nesunkiai radau du muzikantus. SODOM susibūrimo pradžia galima laikyti 1982 m. Turėjome ambicijų tapti sunkiausios muzikos grupe, kurios kūryba patiktų visiems“.

Nors, kaip rodo grupės kronika, gitaristai keitėsi taip dažnai, kaip metų laikai, originalios sudėties būgnininkas išsilaikė visą dešimtmetį. Įdomu, kur tokį „sėslų“ narį Tomas surado? O šis ima ir pateikia siurprizą: „turbūt mažai kas žino, kad ne Witchhunteris, o toks Bloody Monster buvo pirmasis grupėje prie mušamųjų komplekto. Bet jį palaužė liga, taigi bendri metalistų tūsai lėmė, kad į SODOM atėjo „raganų medžiotojas“. Su juo prasidėjo oficialūs įrašai, taigi apie „kruvinąjį monstrą“ biografijoje beveik neužsimenama“.

Šiandien nieko nestebina, kad daugelio black metalo grupių (o ir kitų stilių kai kada) nariai slepiasi po įvairiais pseudonimais. Tuo tarpu SODOM narių slapyvardžiai nūnai atrodo gana juokingai. Kodėl tokie? Tomas atvirauja: „tada buvo tokia mada, vos grupei atsiradus, ėmėme rinktis pseudonimus. Aš iš pradžių buvau tik Angelripperis, po to prisidėjo Tomas. Witchhunter „persikėlė“ iš mūsų dainų tekstų, o Aggressor iš tiesų buvo labai agresyvus, ypač per repeticijas. Kad ir kaip šiandien tos pravardės skambėtų, aš visada išliksiu „angelų žudikas“.

Visi turbūt gerai žino biblinę istoriją apie Sodomos ir Gomoros likimą. Kodėl būtent vieno iš šių „ištvirkusių“ miestų pavadinimas puikuojasi šios trijulės istorijoje? O buvo taip… Vaikystėje Tomo kambaryje amžinai tvyrodavo didžiulė betvarkė, kurią mama ėmė ir pavadino Sodomos ir Gomoros atitikmeniu. Po to pasirodė filmas „120 Sodomos dienų“, ir nuo tada šis žodis giliai įstrigo jo atmintin. Šį miestą ir „pagerbė“ garsieji thrasheriai. „Tada mes galėjome rinktis kokį norėjome pavadinimą. Tai šiandien, esant begalei metalo grupių, naujokams kyla problemų – visi geriausi variantai jau užimti. Be to, SODOM buvo labai geras pavadinimas – trumpas ir lengvai įsimenamas“, prisimena Angelripperis. Taip pat Tomo atmintis išduoda, kad tais laikais buvo pora GOMORRA metalo grupių, viena iš jų – vokiečių, su kuria net buvo planuojamas bendras turas, kuris galiausiai neįvyko. Šiandien tikriausiai Gomorrų netrūksta. O Sodomų?

Įdomu tai, kad gitaristų kaita prasidėjo dėl to, kad Aggressor norėjo iš SODOM išvyti… Angelripperį ir likti dviese su Witchhunteriu! Laimei, šis buvo geras Tomo draugas, taigi sąmokslas baigėsi paties „agresoriaus“ pasišalinimu. Tomas kaip šiandien prisimena: „jis pasiėmė gitarą, pasiuntė mus toli toli ir išnyko iš repeticijų salės. Daugiau aš jo niekada nemačiau. Likę dviese, mes nenorėjome užmesti muzikos, taigi ėmėm ieškoti kito gitaristo“. Ne mažiau įdomu tai, kad ši vieta buvo pasiūlyta žymiajam Kreatoriui Mille Petrozzai, kai ši komanda dar vadinosi TORMENTOR. Po kelių repeticijų paaiškėjo, kad ne visai tokią muziką Mille norėtų groti, jis grįžo prie savo komandos, taigi pirmoji SODOM sąsaja su būsimais „varžovais“ tuo ir pasibaigė. Užtat arenoje pasirodė „kapų niekintojas“, su juo gimė pirmasis EP įrašas…

… ir kontraktas su „SPV/Steamhammer“. Šio įvykio priešistorė atrodytų taip: „tada ši firma turėjo tik 2 grupes, galima dalykas, kad SODOM tapo pirmaisiais „rekrūtais“. Paklausęs mūsų „Victims of Death“ demo, jų bosas apsilankė koncerte Frankfurte ir nusprendė, kad tai baisiausia grupė, kokią tik jam teko girdėti. Kaip bebūtų, EP „In the Sign of Evil“ įrašytas ir išleistas su „SPV“ padalinio etikete. O tada jau kontoros šefui buvo ko suglumti – šio produkto pardavimas pasirodė besąs netikėtai puikus. Matyt, pagalvojęs – jeigu jau mažylis taip graibstomas, kas būtų su pilnu albumu – šefas sukirto rankas ir dėl debiuto. Ateitis parodys, kad ši etiketė puoš didžiąją daugumą SODOM produkcijos…

„Persecution Mania“ savo laiku buvo tituluotas „idealiu thrash metalo albumu“. Kame toks jo išskirtinumas? Pasirodo, eilinėje gitaristo kaitoje. Tomas detalizuoja: „1986 m. Grave Violatorių pakeitė Destructorius, bet po to jis perbėgo į KREATOR, o pas mus pasirodė Frankas Blackfire. Laimingo atsitiktinumo dėka, jo grupė repetavo toje pačioje patalpoje, mes davėm jam pasiūlymą pereiti pas mus ir pradžioje, norėdami patikrinti jo sugebėjimus, sukurti pora gabalų. Netrukus tie pora pavirto į pilną albumo medžiagą, nes „juodoji ugnis“ iš tiesų pasirodė besąs labai geras ir stiprus gitaristas. Be to, antrajame diske mes šiek tiek pakeitėme stilių ir lyrikos tematiką“.

O kaip su dabar vienu žinomiausių „Agent Orange“? „Tuomet tai buvo mūsų sėkmės garantas. Jis buvo įrašytas pirmtako dvasia, kas buvo naudinga kompanijai, nors mes bevėlytume labiau tiesmukiško ir grubesnio skambesio. Dėl šios priežasties tai nėra mano mėgiamiausias SODOM tvarinys. Be to, esama ir kur kas nemalonesnių su šio herbicido „personifikacija“ susijusių prisiminimų. Kaip tik išleidus šį diską ir belikus vos dvejoms savaitėms iki europinio turo su SEPULTURA, SODOM gretas paliko Frankas. Tai buvo vienas blogiausių momentų mano gyvenime. Ture grojo sesijinis muzikantas, o paskui prasidėjo eilinės naujo nario paieškos“.

Ir vėl tie KREATOR – būtent ten perėjo talentingasis gitaristas. Pats apsisprendė ar iš dalies konkurentai nuviliojo – ne tiek ir svarbu. Blogiausia tai, jog KREATOR į turą išvažiavo jau su Blackfire, o SODOM kaip tik prieš kelionę liko dviese. Tomas gerai pamena savo įsiūtį… Nors dabar abu su Mille tvirtina, kad Frankas vis dėlto taip sumanė pats. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kitame albume „Better Off Dead“ pasirodė Hoffmanas, kurio dėka pasikeitė ir stilius. Bet tai absoliutus Angelripperio favoritas! „Michaelio ir Franko grojimo maniera ir technika labai skyrėsi. Dėl to aš negaliu nė lyginti ankstesnio ir šio disko. Mes įrašėme melodingesnę muziką, bet tai kaip tik gavosi labiau thrash metalinis diskas nei „Agent Orange“.

Ir kas per velnias tie Sodomai yra, kad gitaristai čia taip neužsibūna? Ironiška, bet jau po metų ir Hoffmano nebeliko. Matyt, Brazilijos saulė ir karnavalų spindesys, o gal ir stipri šios šalies metalo scena patraukė – jis apsigyveno joje. Naujokas buvo labai jaunas, jį Witchhunteris sutiko Eseno bare ir lyg tarp kitko prasitarė Sodomus ieškant gitaristo. Vėliau repeticijos parodė, kad naujas kraujas buvo pats tas sudėties nestabilumo kamuojamai komandai, ji tarsi „prisikėlė“ naujam gyvenimui. Su Andy Bringsu įrašytas „Tapping the Vein“, anot Tomo, tapo vienu sunkiausių iš visų SODOM albumų. Tačiau bėda viena nevaikšto – iš rikiuotės ėmė eiti Witchhunteris. „Jis dažnokai nusigerdavo, pradėjo atšaukinėti repeticijas ir net koncertus, todėl tuokart jau mes su Andy nusprendėme, kad taip tęstis nebegali. Jis buvo išvytas, prie mušamųjų sėdo Atomic Steif. Jis ir grojo geriau nei Chrisas“, konstatuoja Angelripperis.

Kiti du diskai įrašyti su šiuo būgnininku, tačiau antrasis – jau su septintuoju gitaristu – Strahliu. O kaip gi jaunylis Andy? Tomas atsidūsta: „aš jį tiesiog išvijau. Manau, kad vis tik 10 metų skirtumas tarp mūsų buvo problemos priežastis. Jis buvo per jaunas SODOM. Iškilo tiek asmeninių, tiek finansinių nesutarimų“. Tačiau nesėkmės tuo nesibaigė. Naujasis gitaristas buvo narkomanas, pakliuvo į kalėjimą, taigi faktiškai grupė nebegalėjo vykti į „Masquerade in Blood“ palaikymo turą. O tai buvo ir paskutinis leidinys pagal sutartį su „SPV“. Tuokart Angelripperis jau buvo „beparišąs“ su SODOM! Kai eilinio “pravalo” kartėlis atslūgo, pavyko jį įkalbėti susitelkti dar vienam įrašui. Už vargus pagaliau buvo atlyginta – su dviem naujais muzikantais thrash scenos senbuvis neišsiskyrė iki šiol. Dar daugiau – būtent negandų pabaiga parodė, kad be SODOM Angelripperiui ne gyvenimas…

„‘Til Death Do Us Unite“ išsiskyrė ne tik viršeliu, bet ir stipriu pankišku skambesio prieskoniu – tai labai neįprastas SODOM darbas. Bet, kaip 2/3 naujos sudėties, visai neblogas. Gana stipriu darbu jį laiko ir Tomas, nors jam labiau patinka po to pasirodęs „Code Red“. Na, ir kol kas paskutinis „M-16“. Labai entuziastingai „veteranas“ kalba ir apie koncertinį albumą, įrašytą Tailando sostinėje: „nenorėjome įrašinėti šio disko Vokietijoje – „WOA“ ar kitame festivalyje. Norėjome kokios nors egzotiškos vietos. Bankoke iki mūsų niekada negrojo vokiečių metalinės grupės, todėl SODOM vizitas vietiniams gerbėjams buvo neeilinis įvykis“.

Na, o belaukiant visai šviežutėlio minkštutėlio CD „Sodom“, oficialiai pasirodysiančio balandį, o dabar nekantriausių gerbėjų aktyviai pumpuojamo iš virtualios erdvės, galima pareklamuoti DVD „Lords of Depravity“. Kol kas pasirodė pirmoji jo dalis. Visumoje turėsime 5 valandas video medžiagos – detalią įvairių periodų SODOM veiklos apžvalgą, pagyvintą nemažai koncertinių įrašų, ir kitokio grožio. Geros pirmos pažinties!

Na, o laikrodis nesustodamas skaičiuoja valandas, pavirstančias į paras, kurioms išsekus Lietuvos padangę taip pat nušvies Sodomos ugnys – jau po poros savaičių SODOM nugriaudės Vilniuje. Tada visi galės pajusti dar tebeliepsnojant seną thrash‘išką dvasią ir pažvelgti „gaisrui“ tiesiai į akis: šiukštu negalima žiūrėti per petį – pavirsite druskos stulpais…

Dabartinė SODOM sudėtis:

Tom Angelripper (Thomas Such) – vokalas/boso gitara
Bernemann (Bernd Kost)– gitara
Bobby Schottkowski – mušamieji

Diskografija:

Pilni studijiniai albumai:

Obsessed by Cruelty (1986)
Persecution Mania (1987)
Agent Orange (1989)
Better Off Dead (1990)
Tapping the Vein (1992)
Get What You Deserve (1994)
Masquerade in Blood (1995)
‘Til Death Do Us Unite (1997)
Code Red (1999)
M-16 (2001)
Sodom (2006)

Demo:

Witching Metal (1983)
Victims of Death (1984)

EP:

In the Sign of Evil (1984)
Expurse of Sodomy (1987)
Ausgebombt (1989)
The Saw Is the Law (1991)
Aber Bitte Mit Sahne (1993)

Koncertiniai ir rinktiniai:

Mortal Way of Live (live) (1988)
Marooned Live (live) (1994)
Ten Black Years – Best of (comp.) (1996)
One Night in Bangkok (live) (2003)

DVD:

Lords of Depravity – Part I (2006)