Štai ir prabėgo dar vieni derlingi metai, kuriais buvo tiek nusivylimų, tiek malonių staigmenų. Būtent tai ir bandysiu čia apibendrinti. Daugiausia kalbėsiu apie heavy/power metalo, hard roko darbus.

Taip ir būna: žaidžia vaikučiai kieme kareivėlius, o paskui į smėlio dėžę įgriūna girtas desantininkas ir parodo, kas iš tikrųjų yra padėties šeimininkas.

Jau pirmas kūrinys, „Devils In The Mist“, įveda į albumo atmosferą ir tradicinį OVERKILL skambesį – greiti ir solidūs gitaros rifai, iš visos smarvės daužomi būgnai, bosinė gitara, kurią vargu ar supainiosi su kokia kita, ir unikalus klykiantis vokalas...

Neseniai ištraukęs šios grupės pėdsakus iš niekur, tiesiog buvau apstulbęs, kad niekad nežinojau tokių folkerių. Su piratų metalu jau esu susipažinęs, bet šis albumas kitoks. Kapitonas Morganas prisikėlė.

Pristatau jums 2006 metais išleistą debiutinį grupės BRAIN DRILL darbą „The Parasites“. Šis EP – tai dar vienas įrodymas, jog techno metalas tebėra viena perspektyviausių metalo atšakų.

Paskutiniu metu tikrai norėjosi geros hard roko dozės. THE POODLES išleido savo antrąjį albumą ir leidžia mums pasimėgauti labai kokybišku, melodingu ir technišku darbu. Ši grupė tikrai viena iš tų, kurios šiais metais padarė malonią staigmeną, nustebindama puikiu produktu.

Visiškai neseniai į rankas pakliuvo naujasis švedų grupės LEGIONS OF WAR demo įrašas, tad, esant šiokiam tokiam štiliui demonstracinių juostų srityje recenzijų skyriuje, nutariau patyrinėti, ką mums siūlo ši jauna grupė.

Grupė SAMAEL yra įvardijama kaip viena svarbiausių antrosios bangos juodojo metalo grupių, perėmusių pirmtakų garsą ir idėjas bei perteikusių jas dar agresyviau ir pikčiau. Tiesa, ji neišvengė idėjų pasikeitimo metų tėkmėje.

Ar įmanoma klausytis juodmetalio vien dėl gaunamo estetinio pasitenkinimo, nekreipiant dėmesio į ideologiją, satanizmą ir kitus būtinus šio žanro atributus, kuriuos gauni nemokamai, kaip būtiną priedą prie atliekamos muzikos?

Šiais metais neužderėjo obuoliai ir grybai, bet už tai pasaulį išvydo labai nemažai jei ne genialių, tai bent jau labai stiprių ir tikrai gerų muzikinių albumų. Vienas iš tokių – mūsų kaimynų lenkų BEHEMOTH šių metų tvarinys „The Apostasy“.

Ir vėl „Nailboard Records“, bet šį kartą, pažadu, jau paskutinį. Aišku, kad nekiltų taip labai populiari nuomonė, jog už reklamą man sumokėjo, teks apsimesti, jog apžvelgiamas albumas labai patiko.

„Nailboard Records“ šią grupę vadina automobilių „drago“ kolektyvu. Sako, grupės lyderis Luri Kuriks pats yra šių lenktynių entuziastas ir dalyvis, todėl tiek ir komandos pavadinimas, tiek ir visa ideologija glaudžiai susijusi su šiuo sportu.

Prieš kurį laiką gavau visą krūvą „promocinės“ medžiagos iš estų leidybos kompanijos „Nailboard Records“. Supažindinsiu bent su keletu iš minėtosios šūsnies. GORESOERD – nesenas kolektyvas iš Talino.

Kuo gali pasigirti Šiaurės Reino-Vestfalijos regionas Vokietijoje? Grupėmis KREATOR, SODOM, GRAVE DIGGER, veikėjais Axel Rudi Pell bei Udo Dirkschneider. Nepamirškime ir Angelos Gossow.

Nemėgstu rudens. Šis metų laikas žadina melancholiją, o melancholiko savęs aš negaliu pakęst dar labiau nei pagiringos fizionomijos veidrodyje rytais. Beieškodamas išsigelbėjimo nutariau pasiieškoti kokios nors smagesnės muzikikės...

Visai neperseniausiai išpeikęs Mat Sinner projektėlį GODDESS SHIVA, dabar jau galiu kalbėti apie šiek tiek svarbesnę Mat muzikinės veiklos dalį – PRIMAL FEAR. O jis kartu su savo nepakartojama komanda „susuko“ naujų dainų albumą.

Išleidę albumą „The Scythe“, italų powerio meistrai ELVENKING teigia šiame darbe keliaujantys nauju keliu. Žodžiai jausmingi ir nebe tokie banalūs, kaip būdavo ankstesniuose albumuose, viršelis atrodo gundančiai ir šiek tiek agresyviai.

Va taip kartais ir nutinka... Labai lauki kokio nors albumo, iš kurio tikiesi daug „smarvės“, bet galiausiai pasirodo, kad visas tas laukimas buvo, švelniai tariant, bereikalingas. O prižadėta nemažai.

„Susitiko seni draugai“ – turbūt taip galima pavadinti šią 2006 m. susikūrusią grupę. Ir Nag, ir Desecrator grojo dabar jau mirusioje komandoje TSJUDER. Vėl vienoje grupėje atsidūrusių muzikantų tikslai iš esmės nesiskiria nuo prieš tai buvusios jų grupės.

Pirmoji mintis, išgirdus naujojo MEKONG DELTA albumo pavadinimą, buvo – ką, progressive thrash, ir dar paveiktas H.P. Lovecrafto?.. Nerealu! Ir visgi, pasirodo, nevisai...

1994 metų gegužės mėnesį pasirodė savo jėgomis išleista NAHASH kasetė „Nocticula Hecate“. Po kelių metų ją perleidžia „Ledo Takas Records“. Po trylikos – savo veiklą pradedantys „Inferna Profundus Records“.

Turbūt ši recenzija bus ta, kuri padės „Rimi“, „Maximai“, „Iki“ ir „Norfai“ pelningai utilizuoti supuvusias pomidorų atsargas. Su ja greičiausiai nesutiks absoliuti dauguma skaitytojų ir senųjų suomių fanų.

Egiptoamerikiečiai NILE tvirtina, kad paskutinysis albumas – kol kas geriausias darbas jų diskografijoje. Bet tai mėgsta sakyti beveik kas antra grupė kiekvieno naujo albumo pristatymo interviu.

Sykį jau teko recenzuoti tikrai neeilinės grupės SIGH darbą „Imaginary Sonicscape“, tad šįsyk maniau, jog vargu ar bus noro kažką rašyti apie kitą, iškart po minėtojo albumo sekusį muzikantų darbą.

Sako, menininkai yra jautresni žmonės nei kiti ir rimčiau reaguoja net į tuos dalykus pasaulyje, kurie paprastiems mirtingiesiems dar nepastebimi. Matyt, pas mus išties „negeroji“ prasidėjo, kad net tokie saldžiarūgščiai rokeriai kaip SCORPIONS...

„King Of The Grey Islands“ - vienas labiausiai lauktų šių metų albumų. Tai albumas, kėlęs nemažą intrigą ne tik man, bet ir didžiajai daliai CANDLEMASS klausytojų. O viskas dėl naujo grupės „frontmeno“, kuriuo šį kartą tapo SOLITUDE AETURNUS balsas Robert Lowe.

Atlėpausis Krisas Barnsas spėja visur – ir kasmet po albumą su savo grupe įrašyti, ir dar broliams suomiams TORTURE KILLER padėti, tik ar iš to lakstymo ir plėšymosi nebus daugiau žalos negu naudos?

Štai ir sugrįžo „geležiniai išganytojai“ su albumu, kuris turėtų atspindėti tai, ką grupė įgijo per dešimtį gyvenimo metelių. Po anksčiau išleisto albumo „Battering Ram“ mane ilgai kamavo smalsumas, ką ponas Sielckas sumanė šį kartą.

Šėtonas dar niekad nebuvo toks satanistiškas (66 „kūriniai“ ir iš viso 66 minutės ir 6 sekundės „muzikos“) ir „aštrus“ bei nepagaunamas. Toks tas šėtonas norvegų DODHEIMSGARD albume „666 International“.

Jau prabėgo daugiau nei metai nuo tada, kai viduramžių kultūrą propaguojantys vyrukai išleido trečiąjį koncertinį albumą, antrą kartą palepindami gerbėjus ir vaizdo įrašu. Kadangi pats šio koncerto įrašą įsigijau gan neseniai, savo nuomonę išsakysiu tik dabar.

Prieš šiek tiek daugiau nei mėnesį, t.y. birželio 1 d., prekyboje pasirodė daugelio labai lauktas ir žadėtas albumas - SHADOWDANCES „Acoustic live at Moulin Rouge Vilnius”. Ši viena iš ilgiausiai Lietuvos sunkiojoje scenoje egzistavusių grupių pernai neribotam laikui sustabdė savo veiklą.

Po žymiojo maestro koncerto „Siemens“ arenoje, kai vietoje sukežusio dieduko invalido vežimėlyje scenoje pasirodė energingas ir nenukvakęs senas krienas, nutariau pasidomėti ir naujausiu jo tvariniu.

Heavy/power komanda WOLF iš kitų išsiskiria originaliu gitaros skambesiu ir techniškomis soluotėmis. Nuo tada, kai išgirdau jų debiutinį albumą, kuriame kiekvienas gabaliukas pasirodė man esąs hitas, WOLF tapo viena iš mano grupių favoričių.