DODHEIMSGARD „666 International“ - satanistinis ežys-transformeris

Šėtonas dar niekad nebuvo toks satanistiškas (66 „kūriniai“ ir iš viso 66 minutės ir 6 sekundės „muzikos“) ir „aštrus“ bei nepagaunamas. Toks tas šėtonas norvegų DODHEIMSGARD albume „666 International“. Klausant šį albumą patartina pamiršti šėtono ir apskritai satanizmo skraistę, kuria apsigaubia daugumas black metal grupių, – šie norvegai (taip, tie patys „pingvinai“, o štai kažko nerimsta, naujo ieško) savo tvarinį įvilko į kitokį rūbą. Tiesa, su tokiu gatve paprastą dieną vargu ar sėkmingai pereisi ir sveikas namo be sopulių begrįši. Ir turbūt retas žmogus, gal kiek pamišęs, pasakys: „Puiku. Smagu. Gražiai atrodai“. Taigi satanizmas, rūbai ir visa kita pagal DODHEIMSGARD…

Tenesupyksta ironijos ar šiaip tam tikro sąmonės srauto priešai, bet visgi koks albumas, tokia ir recenzija, gal, šiuo atveju, tokia ir preliudija. Perklausęs DODHEIMSGARD „666 International“ albumą, nesupratau, kas vyksta, nesupratau, kas tai, kodėl aš tai klausau. Svarbiausia, jog nelabai supratau, ar man tai patinka, ar ne. Skausmingai praūžė kažkas keisto pro ausis, ir tiek… Susiraukęs, bet grįžtu atgal į tą „košmarą“…

Apgavo. Šėtonas ne toks tikras: vos 9 kompozicijos iš anksčiau minėtų ir žadėtų 66 (visa kita – tylos akimirkos). Tiesa, velniai nematė, blogiau nuo to nėra (gal kai kam ir taip šis įrašas yra didis blogio įsikūnijimas muzikiniu atžvilgiu). Susidaro toks įspūdis, jog „666 International“ yra tarsi beveik nenutrūkstantis ilgas bėgimas, apimantis visus tuos devynis kūrinius, bėgimas nenuspėjamomis kreivėmis, atsimušinėjimais į sieną, kitaip sakant, muzikos tempas toks vikrus ir nepastovus, jog tai primena tam tikrą bėgimą nežinia kur. Muzikine prasme tas bėgimas sietinas su black metalo liekanų, industrinio metalo, elektronikos ir apskritai avangardinės muzikos stilių sinteze, tiesa, ne itin organiška, gal net atvirkščiai – kiek kakofoniška. Minėtieji stiliai greitu tempu kaitaliojasi, Aldrahnas bliauna, žviegia sau – staiga bėgimas sustoja. „Bėgantis aš“ ilsisi – groja melancholiški, švelnūs, „minkšti“ klavišiniai. „Ei ei ei, – prisimena „Bėgantis aš“, – ko aš stoviu?“ – „atleistas“ smegenis vėl stipraus slėgio pliūpsniu užgriūva metalo banga. Kartais netgi atrodo, kad „Bėgantis aš“ yra kamuojamas tam tikrų vidinių prieštarų: nežino, kokiu kampu ,,zigzaguoti”, į ką trankytis, – muzikos stiliai tarpusavyje tarsi konkuruoja ir nenori vienas kitam nusileisti, vietomis ne itin darniai „susimušdami“… Taigi bėga „Bėgantysis“ eksperimentų tyrlaukiais, bėgi ir Tu – klausytojas…

DODHEIMSGARD vėlyvąją kūrybą reikėtų priskirti prie šiuolaikinių eksperimentatorių, įkvėptų senąja black metalo mokykla ir ieškančių naujų kūrybos kelių. Šie norvegai, manau, derėtų šalia ARCTURUS, THE AXIS OF PERDITION, naujųjų MAYHEM, THORNS ir kitų novatoriškų grupių, tiesa, tas derėjimas tik sąlyginis, žiūrint iš kūrybinių užmačių ir jų realizavimo pusės. Albumas „666 International“ savo skambesiu primena tam tikrą besimainančią ir skaudžiai geliančią formą, kuri muzikiniu atžvilgiu, jei lygintumėme su minėtomis grupėmis, šiek tiek iš už viso to chaoso primena grupės THORNS išdirbtą „postblackinį“ skambesį (vienoje albumo kompozicijų per industrinės muzikos „sunkumus“ girdima šiek tiek legendinio THORNS gabalo „Aerie Descent“ rifą primenanti gitaros partija; Aldrahno vokalas, kaip ir THORNS, suderintas su industriniu šaltumu dvelkiančiomis gitaromis ir „plieniniais“ mušamaisiais (vėlgi kiek primena Hellhammerio plekšnojimus THORNS s/t albume); formos nepastovumą palaiko tarsi drąsiems remiksams būdingas tempas, naujoviški sprendimai ir netikėtumai (na, kad ir, pavyzdžiui, kaip ir ARCTURUS „Disguised Master“ remiksų diske) – nieko nuostabaus, jog atrodo, kad tai tėra tam tikros antrinės perdirbtos kompozicijos, norisi išgirsti „tikrąsias“. Tačiau, jei visa tai – originalios dainų versijos, tai kaip, pasak DODHEIMSGARD, turi skambėti remiksai?.. Atvirai pasakius, smalsu, bet ir baisoka…

Galima drąsiai pasakyti, jog norvegų DODHEIMSGARD „666 International“ albumas yra dar vienas įdomus ir neįprastas kūrinys eksperimentinėje metalo scenoje. Tiesa, gal reikėtų įspėti, jog šiame albume, be metalo, yra gausu „dirbtinės“ muzikos: industrialo, elektronikos – tai gali būti vienas iš minusų metalo kietakakčiams. Manau, kad „666 International“ gali būti priimtas dvejopai: „Taip, tai yra kažkas novatoriško ir įdomaus“ arba „Iš didelio rašto išėjo iš krašto – gerokai persistengta“. Tačiau viena yra nenuginčijama – albumas yra iš tiesų įdomus, nepaliekantis abejingų (besidominčių tokia muzika, žinoma).

Vertinimas: 7,5 – 10 (laikui bėgant, manau, įvertinimas iš mano pusės turėtų kilti).

P.S. 7,5 nėra žemas įvertinimas.

DODHEIMSGARD „666 International“
© Moonfog productions 1999

1. Shiva-Interfere
2. Ion Storm
3. Carpet Sombing
4. Regno Potiri
5. Final Conquest
6. Logic
7. Sonar Bliss
8. Magic
9. Completion