OVERKILL „Immortalis“ arba tiesiog nemirtingieji

Praėjo jau virš 25 metų, kai vyrukai iš Niu Džersio OVERKILL įrašė ginčytinai pirmuosius thrash metalo kūrinius, vėliau įėjusius į „Feel The Fire“. Per tuos metus daug kas keitėsi, vieni metalo stiliai radosi, kiti sunyko, grupės susiburdavo ir išsiskirdavo, o ši grupė išliko beveik nepakitus ir, atrodė, pergyvens visus. Ir jie ne šiaip šliaužė per nepilnus tris dešimtmečius, o išleido 14 studijinių albumų (paminint kelis – „Taking Over“, „The Years Of Decay“, „Horrorscope“, „The Killing Kind“, „Killbox 13“) ir svarbiausia (tai mane verčia šią grupę išskirtinai gerbti) per visus tuos metus jie nėra nė karto „susimovę”. Tradicijų jie nelaužo, tad, praėjus keliems metams nuo jų paskutinio įrašo („ReliXIV“), pasirodė jau 15-as thrash metalo dinozaurų OVERKILL „killer“ darbas „Immortalis“.

Jau pirmas kūrinys, „Devils In The Mist“, įveda į albumo atmosferą ir tradicinį OVERKILL skambesį – greiti ir solidūs gitaros rifai, iš visos smarvės daužomi būgnai, bosinė gitara, kurią vargu ar supainiosi su kokia kita, ir unikalus klykiantis vokalas. Tempas nesulėtėja ir antrojoje dainoje „What It Takes“ – skamba toks pat užvežantis thrashas, kaip ir pirmojoje. Kiek kitoks yra trečiasis kūrinys, kuriame pirmą kartą grupės istorijoje sudalyvauja kviestinis muzikantas (neskaitant „Necroshine“ albume dainavusios vokalisto Bobby „Blitz“ Ellsworth sesers Mary) – vokalo partiją čia atlieka Randall Blythe iš LAMB OF GOD. Nors prieš išgirsdamas įrašą į šią idėją žiūrėjau skeptiškai, turiu pripažinti, kad Randallo growlas labai vykusiai kontrastuoja su melodingesnę poziciją užėmusio OVERKILL vokalisto. Ir visgi, nors vokalų duetas skamba ir gerai, priverčia dar ir dar kartą įvertinti Blitzą.

Lyginant su keliais paskutiniais OVERKILL albumais, be pasunkėjusių gitarų rifų, skiriasi ir vokalas – jis kiek žemesnis. Tačiau, kaip ženklas to, kad Blitzas neišsikvėpė ar juolab „nesuskystėjo“, yra kitas kūrinys „Shadow Of A Doubt“ su firminiu klyksmu pabaigoje. Į atmintį įstringa kita daina, „Hellish Pride“, kur vėl melodingas savo balso galimybes atskleidžia Bobby ir savo soluotes pjausto gitaristas Dave Linsk. Vėliau skamba kiek linksmesnis, galima sakyti hard rokinis „Walk Through Fire“, kuriame naujausias OVERKILL narys, būgnininkas Ron Lipnicki, parodo savo vertę. Jis pakeitė ilgametį grupės narį Tim Mallare ir tikrai nenuvilia – naujasis būgnininkas grojimui dūšią atiduoda ir pirmtakui nenusileidžia. Linksmas, bet neužilgo įgrystantis kūrinukas. Iš vėlesnių trijų gabalų „Head On“ puikiai parodo, kaip gerai tarpusavy dera vidiniai OVERKILL mašinos komponentai, „Charlie Get Your Gun“ su būgnų intro primena garsųjį „Thanx For Nothin“, pasižymi stipriu solo ir gitarų rifais, o „Hell Is“ išsiskiria lėto ir greito mišiniu bei tekstu 9 pragaro ratų tematika.

Prasidėjus paskutiniam albumo kūriniui, netrunki įsitikinti, kad jis ypatingas. „Verniškas“ bosas, Bobby Gustafsono (ankstyvojo OVERKILL thrasho kalvis) rifų motyvai – visa tai pranašauja, kad bus tai, ko jau senokai nebuvo – „Batmano“ sagos tęsinys. Tai purvinas old-schooliškas gabalas geram albumui užbaigti.

Apibendrinant, albumą puikiai nusako jo paskutinio gabalo pavadinimas „Overkill V…The Brand“ – tai prekės ženklas, kurį pirkdamas žinai, kad nesuklysi. Vienintelis priekaištas iš mano pusės – kai kurios skurdokos soluotės. Visgi solidus XXI a. thrasho albumas, išimtas iš CD grotuvo, neužilgo prašysis grąžinamas atgal.

Vertinimas: 9/10

OVERKILL „Immortalis“
© „Bodog Music“, 2007

1. Devils In The Mist
2. What It Takes
3. Skull And Bones
4. Shadow Of A Doubt
5. Hellish Pride
6. Walk Through Fire
7. Head On
8. Charlie Get Your Gun
9. Hell Is
10. Overkill V…The Brand