Tolimąjį 1993-ųjų spalį Prancūzijos provincijoje užsimezgė sunkiosios sėklos, galutinai subrendusios po trejų metų, kuomet Cindy, Patrice, Pierre trejetas sudarė HYPNOSIS branduolį.

Pažintis su šia čekų grupe prasidėjo gana neįprastai. Kartą radome OSSASTORIUM grupės svečių knygoje laišką su klausimu apie lietuvių metalo portalus, kurie būtų suinteresuoti recenzuoti jų albumą. Būdamas labai „chytras“, aišku, pasišoviau padėti ir primelavau, kad pats rašau recenzijas...

Ką gi, praėjo ketveri metai ir lenkai VALINOR vėl priminė apie save. Savo ir rėmėjų lėšomis išleistas antrasis diskas „Hidden Beauty“. Pamenu, kaip netikėtai maloniai susiklausė tas ankstesnis tvarinys.

Stipriai epiška. Ne per lyriška. Pats tas tam laikui, kai lapai jau nebe romantiškai krenta, o pradeda visai neromantiškai pūti ir taip savotiškai kvepėti.

Su kuo jums asocijuojasi grupė INSOMNIUM? Man pačiam – tikrai ne su Suomija, sauna ar kitais nacionaliniais rusų medžioklės ar žvejybos ypatumais, o tik su klubu „Pepsi-Zet“...

Didžioji Britanija praeityje ne kartą ryškiai nušvito pasauliniame metalinės muzikos kontekste. Netgi praėjus 30-čiai metų vis dar galima pastebėti vieną kitą naujai užgimusį unikalų muzikinį šviesulį.

Jau daugiau nei du dešimtmečius šita triukšmingiausių pasaulio girtuoklių kompanija sugeba ne tik ryti alų neįsivaizduojamais kiekiais, bet ir kartas nuo karto įrašyti vieną kitą alkoholio garais persunktą albumą...

Kas sieja vokiečių pūkuotojo (hair) metalo bobutę Doro Peš ir didžiausią pasaulyje vaisvandenių kompaniją Coca Cola? Iš pirmo žvilgsniu nieko, bet...

Panašu, kad ši rusų grupė atsigauna. Galų gale, praėjus šitiek laiko po Kipelovo išėjimo, Rusijos fanams vis dar ginčuose tebelaužant viską, pradedant ietimis ir baigiant dantų krapštukais, ARIJOS vaikinai sugebėjo susikaupti, atsiriboti nuo praeities ir išleisti išties vertą dėmesio leidinį.

Šiemetinis Norvegijos bliakerių derlius tikrai didžiulis – CARPATHIAN FOREST „Fuck You All!!!!”, SATYRICON „Now, Diabolical“, DARKTHRONE „The Cult Is Alive“ ir t.t. Norisi paragauti visų vaisių, taigi šįkart skinam GORGOROTH „Ad Majorem Sathanas Gloriam“.

Internete galime prisirankioti daugybę rekomendacijų, nuo ko „geriausia pradėti klausyti metalą“. O štai aš pateiksiu rekomendaciją, nuo ko pradėti geriau nereikėtų. Tai šiemetinis britų SIKTH albumas aliteratyviu pavadinimu „Death of the Dead Day“.

Taip, čia tie patys HAMMERFALL, nepasikeitę nė per nago juodimą – tie patys pompastiški epiški rifai, tas pats iškilmingumo jausmas, choras priedainiuose, puiki įrašo kokybė, geras gitarų darbas, greiti ir melodingi solo...

Jūs neklystate, kalbama čia bus apie tuos pačius brutaliuosius latvius death/grinderius, jau ne sykį aplankiusius ir mus. Jausdamasi besanti skolinga už dar pavasarį recenzijai įteiktą diską „Commandments – Violated“, skubu jį apšnekėti dabar.

Prieš porą savaičių į mano godžias rankas pakliuvęs paskutinysis DAATH albumas „The Hinderers“ vėl atgaivino manyje norą klausytis „mirtinosios“ muzikos.

Kaip lengviausia apibūdinti naujausią norvegų BORKNAGAR albumą? Iš tiesų, tai gana nesunku. Pasiimam priešpaskutinįjį „Epic“ ir iš jo išoperuojam elektrizuotas gitaras, septynis nuošimčius perkusijos ir prisodrinam fleitos partitūromis.

Na ką – ir mūsų gatvėje apsivertė sunkvežimis su kanapėmis. Sulaukiau ir aš savo mažos šventės. Vienas mano mėgstamiausių juodmetalio kolektyvų BELPHEGOR išleido eilinį albumą. Kuo jau kuo, o kūrybingumo stoka šis austrų kvartetas skųstis negali.

Kažkada ties metų viduriu buvau nusprendęs, kad šie metai visgi nepasižymi itin gerų albumų gausa. Laimei, keli įrašai pakeitė tokias pesimistiškas nuotaikas. Ilgai lauktas norvegiškojo black metalo korifėjaus Abbatho projektas “I” — vienas iš tokių.

Ilgai svarsčiau, kaip čia pradėjus tikrai legendinės mūsų sunkiosios scenos grupės naujojo CD apžvalgą. Tuo tarpu patys katedriškiai nesukdami galvos savo „vėlyvą“ trečiagimį titulavo daugiau negu paprastai – tiesiog „III“.

Prisipažįstu: kol jaunųjų grupių siaubo, „demkių“ lupiko pono Kavbojaus (aka Cowboy From Hell) dėka į mano rankas nepateko GOD EP promo variantas, apie šiuos vyrus girdėti neteko.

Būtent dešimt metų prabėgo nuo ankstesnio jau veteranais galinčių besivadinti „skandalistų“ pirmojo įrašo. Ir tų metų praradimus ar atradimus dabar vainikuoja ką tik iškeptas naujas produktas.

METAL CHURCH vėl teikia vilties išgirsti kažką puikaus. Parduotuvių lentynas jau puošia gražus naujo albumo viršelis, kuriame vėl puikuojasi legendinis grupės ženklas. „A Light In The Dark“ – tamsios nuotaikos, kaip ir pirmieji trys grupės albumai, o tai yra labai didelis pliusas.

Be jokių abejonių galiu pasakyti, kad visi žino MORBID ANGEL ir jų vertę death metalo scenoje. Legendinė ketveriukė su debiutiniu albumu “Altars Of Madness” sugebėjo perkelti death metalą į kitą, intensyvesnį muzikinį ir lyrinį lygmenį ir praplėsti šio žanro ribas...

Populiariojoje literatūroje yra toks neoficialus terminas, kaip “lengvas skaitalas”. Kai suskaitai, patiri kažkokį trumpalaikį, bet ilgiau neįsimenantį malonumą, o po to pamiršti iki sekančio skaitymo.

BEHEMOTH BEHEMOTH! Techniška, greita, galinga - panašaus pobūdžio epitetai pastaraisiais metais puikuojasi ties šia grupe iš Lenkijos. Taip, BEHEMOTH dabar labai populiarūs...

Taip pat skaitykite CRADLE OF FILTH „Thornography“ – taip pat, bet kitaip Nors oficialiai albumas „Thornography“ išeis tik po nepilno mėnesio,

Kaip galbūt žinote, albumas „Thornography“ oficialiai prekyboje pasirodys tik maždaug po mėnesio. Tad apie „dėžutę ir popierių“ kol kas nekalbėsiu. Visgi nebėra kantrybės laukti originalaus albumo ir knieti aptarti muzikinę pastarojo pusę.

Reikia pasakyti, kad šiame AMON AMARTH albume išlaikytas savotiškas balansas: kiek šiaurietiškai didingai skamba dainų pavadinimai, tiek monotoniška pati muzika.

Būna taip – klausai visokių intelektualybių, progresivybių, o ausis ima ir užsinori ko nors aštresnio, paprastesnio, ko nors atsipalaidavimui po suknistos darbo dienos ar tiesiog šiaip kaimynams ar po laiptines klaidžiojantiems sektantams pagąsdinti...

Nors viršelis nuteikia ir linksmai, visgi emocijos, užgriūnančios perklausius diską, nėra tokios optimistiškos, kokių norėtųsi... Toks jausmas, kad albumas kurtas mechaniškai, iš įpročio, be jokio įkvėpimo.

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų nemirtinga vokiečių formacija BLIND GUARDIAN džiugina powerio fanus visame pasaulyje savo unikaliu skambesiu ir nepakartojamomis fantazijomis.

Taip pat skaitykite „A Twist in the Myth“ – legendos kuria legendas Ar grupė gali persistengti su melodingumu, su muzikos, instrumentų

Ši recenzija nebus labai ilga, kadangi šio savaitgalio svečių 2006 m. demo turi tik dvi dainas ir Liepojoje nufilmuotą „bootleg“ tipo vaizdo klipą, kuris, pasak INFECTED būgnininko, labiau atskleidžia dabartinį grupės stilių.

Išdavystė! Ir dar iš norvegų (!) tarpo!!! Kur tas šiukšlinas garažinis skambesys, kur tas „raw“ idealas, ateinantis iš šnypščiančių kasetinės kokybės įrašų, kai svarbiausia ne kaip moki grot, o ką nori pasakyti apie šėtoną ar kokią bažnyčią agituoji supleškinti?