Albumai
SIKTH „Death of the Dead Day“ – beprotiška mozaika
Internete galime prisirankioti daugybę rekomendacijų, nuo ko „geriausia pradėti klausyti metalą“. O štai aš pateiksiu rekomendaciją, nuo ko pradėti geriau nereikėtų. Tai šiemetinis britų SIKTH albumas aliteratyviu pavadinimu „Death of the Dead Day“.
Kaip sako patys muzikantai, „Taip, mes grojame ekstremalią muziką, bet tik ta prasme, kad jei prasidedame su ekstremalumu, ieškome jo visame kame. Jei kažkas skamba gerai, mes tai grojame, į tai įeina ir graži, melodinga muzika, kurią mes visi taip pat mėgstame“. Būtent. Albume galima rasti visko ir viskas skamba tikrai kokybiškai. Tik ar gražiai — čia jau kiekvienam turbūt atrodys skirtingai.
Nusakyti tiek šio albumo, tiek visos grupės stilių praktiškai neįmanoma. Dažniausiai sutinkamas epitetas — „weirdcore“, ir jis, kaip nekeista, velniškai tikslus. Muzika tikrai nenormali, keista, originali ir sunkiai nuspėjama. Vokalas — pats įvairiausias: yra ir isteriško, ir beprotiško, ir LaBrieiško, ir saldokai melodingo, ir growlo, ir screamo. Gitaros lygiai tokios pačios. Žodžiu — sistemiškai taisyklingas bardakas.
Štai čia ir iškyla dilema: ar visi pavieniui skanūs ingredientai, suversti į vieną puodą, duos irgi skanų rezultatą? Ir atsakyti štai į šį klausimą teks kiekvienam asmeniškai, kas tik išdrįs šio įrašo klausytis. Beveik garantuoju, kad nemažai daliai jis liks nesuprastas: čia tikrai ne roko kvadratai ir aiškūs pasažai, čia — kompozicinė mėsmalė su keliagubais ritmo laužymais, išprotėjusiais džiazovais intarpais, mišriomis, viena kitą perdengiančiomis emocijomis ir panašiomis perkrovomis.
Perfrazuojant posakį „klausant MEKONG DELTA, priešais iškyla matematinės formulės“ SIKTH atvejui, jis skambėtų daugmaž taip: „SIKTH — tai rezultatas, kurį matome, su kokia nors sugadintų archyvų gelbėjimo programa ištraukę zip ar rar turinį, kuriame, matyt, buvo du tekstai: vienas apie kosminių stygų teoriją, kitas — elektrinio virdulio vartojimo instrukcija“.
Pats šių eilučių autorius albumą vertintų kaip tikrai įdomų. Ir labai energingą. Sunkiai suprantamą. Ir intriguojantį, ir kažkiek atstumiantį savo neįprastumu. Ir tikrai rekomenduotų paklausyti tiems, kuriems spėjo šiek tiek pabosti tie jau gerus tris dešimtmečius brūžinami įprasti roko standartai.
Vertinimas: 2Π+2,72/10
SIKTH „Death of the Dead Day“
© 2006 „Bieler Bros“
1. Bland Street Bloom
2. Flogging The Horses
3. Way Beyond The Fond Old River
4. Summer Rain
5. In This Light
6. Sanguine Seas Of Bigotry
7. Mermaid Slur
8. When The Moment’s Gone
9. Part Of The Friction
10. Where Do We Fall?
11. Another Sinking Ship
12. As The Earth Spins Round
Komentarai
“nuo ko „geriausia pradėti klausyti metalą“. O štai aš pateiksiu rekomendaciją, nuo ko pradėti geriau nereikėtų.”
sakyčiau, su šituo reikia paBaigti klausyti “trve” metalo :) kaip ir padariau, iš dalies.
keliagubi ritmo laužymai pavergė ir va tokios grupės :)
“och tai, pirmiausia perskaičiau “Šikt” :D”
Matyt, kas galvoj, tą ir matai ;)
P.S. Kai neprisijungęs, po rašliavom pats vis dar perskaitau “Tik prisigėrę vartotojai gali rašyti komentarus”…
dllhost.exe, tai ir ačiū.:)
och tai, pirmiausia perskaičiau “Šikt” :D galvoju, kas čia per grupė… :DDD
Laarkc ::
kazka cia maciau :)
http://www.sexuploader.com/?d=OR86EKAI
geras albumas.jau gan senei klausau ir dar nenusibodo. Total guitarist zurnale gavo 9/10
Atrodo, kad būtent tai, ko reikėtų mano ausims.:) Puolu ieškot. Dėkui Adžiui už recenzijas.
Geras įvertinimas ;))