INSOMNIUM “Above The Weeping World” – kolekcijoje turėti gal ir verta

Su kuo jums asocijuojasi grupė INSOMNIUM? Man pačiam – tikrai ne su Suomija, sauna ar kitais nacionaliniais rusų medžioklės ar žvejybos ypatumais, o tik su klubu „Pepsi-Zet“, dar vis besikuriančiu „Ferrumu“ ir jaunatvišku žiemos girtuokliavimu Žvėryno prieigose.

Būtent šie, o ne kokie muzikiniai argumentai ir pritraukė akį prie šiemetinio karštųjų (o taip, tą įsimintiną vakarą tikrai buvo karšta!) suomių vaikinų leidinio. Nes šiaip jau nesu nei didelis, nei ko gero apskritai INSOMNIUM fanas. Kodėl? Dėl prakeiksmo „aha, gražu, bet jau kažkur girdėta“, kuris buvo pakankamai ryškus pirmuosiuose dviejuose albumuose.

Ir štai trečiuoju albumu du Ville, Markus ir Niile bando pakilti virš šio virkaujančio pasaulio. Ir pažiūrėti, kaip jis pasikeitė per paskutinių poros metų laikotarpį.

Sunku su tuo pasauliu. Jis pilnas nuolat niurzgančių kritikų, tad norint įtikti kuo didesniam tokių skaičiui, tenka vis labiau ir labiau stengtis. Bet, atrodo, šiam kvartetui iš Joensuu miestelio šiaurės Karelijoje, tai nesunku.

„Firminis“ grupės skambesys išlaikytas. Kompozicijos — tokios (tipiškai suomiškai melodic deathiškai) sklandžios, dinamiškos, melodingos ir šiek tiek šiurkščios. Tiesa, vienam iš tų prakeiktųjų kritikų, kaip tik rašančiam šią recenziją, jos gal kiek ir per saldžios, labiau tinkančios 19-metėms melodingojo deatho fanėms, nei, tarkim, asmenims, derantiems prie kai kurių mūsų death scenos patriarchų charakterių, bet… tiek to, tegul tas „dailumo“ santykis būna įvertintas „pusė velnio“ ;).

Tekstai. Vaizdingi, apie viską ir apie nieką, t. y., konkrečios koncepcijos nėra. Matyt, apie gyvenimą ;). Bet kuriuo atveju per visus riaumojimus, šnabždėjimus ir ištąsymus vis tiek beveik neįmanoma suprasti. Išeitys, visiškai lygiavertės, yra dvi: arba skaityt lankstinuką, arba išvis nekreipt dėmesio, mėgaujantis vien bendru vokalo skambesiu. Dar kartą pabrėžiu – visiškai nieko neprarasite pasirinkę tiek vien pirmąjį, tiek vien antrąjį variantą.

Techninė-kompozicinė, žodžiu, visa „užkulisinė“ gamybinė pusė – be priekaištų. Ne veltui Suomija… Įdomi detalė: sakykit ką norit, bet kai kurių gabalų rifuotės, soliagos, ritminis laužymas man primena… mūsiškius MANDRAGORA. Taip, tada, per pirmąjį „Ferrum Frostą“ Rimas padovanojo suomiams MANDRAGOROS CD, bet būti tokiems įžūliems… :D

Nuosprendis: neblogas albumas foninei muzikai. Nes, klausant atidžiai, labai greitai atsibosta. Gal kiek geresnis už ankstesniąją grupės kūrybą, bet ne tiek jau ir daug. Kolekcijoje turėti gal ir verta, bet „metų albumu“ tikrai netaps.

Vertinimas: kažkur tarp 7 ir 8 iš 10. Galima pasimokyti, ir ką reikia daryti, ir kaip nereikia daryti.

INSOMNIUM “Above The Weeping World”
© Candlelight Records 2006

1. The Gale
2. Mortal Share
3. Drawn to Black
4. Change of Heart
5. At the Gates of Sleep
6. The Killjoy
7. Last Statement
8. Devoid of Caring
9. In the Groves of Death