Albumai
ENSLAVED „Ruun“ - black metalas tiems, kas „netrve“
Išdavystė! Ir dar iš norvegų (!) tarpo!!! Kur tas šiukšlinas garažinis skambesys, kur tas „raw“ idealas, ateinantis iš šnypščiančių kasetinės kokybės įrašų, kai svarbiausia ne kaip moki grot, o ką nori pasakyti apie šėtoną ar kokią bažnyčią agituoji supleškinti? Ant laužo juos! Ir dar grupė, kažkada drįsusi groti šventa skandinavų tema — vikingų tema?
Gerai, užteks išsidirbinėti. Nors tiesą sakant, čia net ne mano žodžiai. Tokių perliukų, iš visko sprendžiant, rašomų visai rimta mina, pavyko prisirankioti interneto platybėse dar prieš „Isa“ laikus. Ką tie veikėjai sakytų po „Ruun“ išleidimo — čia jau man trūksta fantazijos…
O albumas tikrai įdomus. Iš black metalo, galima sakyti, likęs tik vienas iš kelių vokalų, na, gal dar kai kurios rifavimo manieros, nors pats gitarų skambesys su juodmetaliu nebeturi nieko bendro. Pačiose gitarose galima išgirsti visko — ir kažko epiško, ir progresyvaus (skambesio, ne vien techniškumo prasme), ir deatheriško, net ir doomiško ar psichodeliško. Apskritai, reikia paminėti, visame albume jaučiamas stiprus epiškumo aidas. Tiesą sakant, kažkodėl norisi ieškoti kažkokių sąsajų su vėlesniaisiais BORKNAGAR darbais (tik ne, tie dar labiau nuplaukę ;).
Vienas iš dalykų, kas mane stipriai pamalonino ir kas itin retai sutinkama black pakraipos muzikoje — švarus vokalas. Ir kas dar rečiau pasitaiko — jis tikrai puikiai įkomponuotas, atliktas ir įrašytas. Tiesą sakant tiems, kuriuos purto tipiškai bliakeriškas vokalo tipas, bet visgi kažkiek knieti pasiklausyti tos „atgrasios“ muzikos, pasiūlyčiau išbandyti šį įrašą. Bliakeriškumų čia visiškai neatsisakyta, bet vokalas stipriai skiriasi nuo įprasto juodmetališkojo tipo, tad gal šiek tiek lengviau priimtinas neįpratusiai ausytei.
Skaniai (bet ne taip jau ir lengvai) susivirškinantis dalykas yra ir idėjinė albumo pusė, tekstai. Jokių šėtonų, žudomų krikščionių, blogių su didžiosiomis ar iš didžiųjų B. Tematika vėlgi primena BORKNAGAR — vidinis žmogaus ir išorinis kosmosas, neretai projektuojamas ir per skandinaviškąją mitologiją, gamta-aplinka, dar krūvelė abstraktybių.
Žodžiu, „Ruun“ – albumas tiems, kurie, jei ne visiškai nebijo naujovių tam tikroje muzikoje, tai bent retkarčiais apsižvalgo, kas darosi kitapus rėmų, kuriems jau atsibodusios gerą dešimtmetį kartojamos klišės, taip pat tiems, kuriems black metalas — tik gitarų chaosas, žviegimas ir daug spyglių ant visų įmanomų galūnių.
Gerai, pavaidinom bliakerius-intelektualus ir užtenka. O dabar — spyglius ant riešų ir marš valyti miškų nuo krikščionių! Kuokas į rankas, vienuoles — ant satanistinio altoriaus, tik nepamirškite laiku grįžti pietų, nes mama barsis.
Vertinimas: na, reikėtų prie kažko prisikabinti, bet tiesiog nerandu, prie ko. Tad tenka rašyti 10/10.
ENSLAVED „Ruun“
© 2006 „Candlelight Records“
1. Entroper
2. Path To Vanir
3. Fusion Of Sense And Earth
4. Ruun
5. Tides Of Chaos
6. Essence
7. Api-vat
8. Heir To The Cosmic Seed
Komentarai
Reiškia, mes su Alice – vieminčiai ;)
“Gerai, pavaidinom bliakerius-intelektualus ir užtenka. O dabar — spyglius ant riešų ir marš valyti miškų nuo krikščionių! Kuokas į rankas, vienuoles — ant satanistinio altoriaus, tik nepamirškite laiku grįžti pietų, nes mama barsis.”
Kazkur girdeta fraze… Kazka panasaus gal Alice Cooperis apie norvegian trve black metal grupes sake… :)
Duosiu.
Klausimas kaip visada: paklausyt duosi?
turbut as tikrai ne true, nes enslaved yr liuks :) patinka visa ju kuryba – nuo legendinio split su emperor iki “ruun”.. Pastarasis gal galetu but ir siek tiek grieztesnis man, bet vistik yra tikrai geras
Dekui Adziui, kad aprashe shi albuma!
Jau 15 metu shi grupe zavi savo veikla. Ypac idomus pokyciai nuo “Monumention” albumo pasirodymo. Enslaved nebijo keistis ir daro tai originaliai. Aiskhu ju senajai kurybai irgi ishlikusi nostalgija, bet argi butu idomu, jei visi ju albumai butu “Frost” sliliuje? O kam reikia garazinio skambesio, tas ji ras ir kitur:)
pritariu speigui, man beliow the lights irgi paliko labai idomu ir gera ispudi.
kadangi adis pagyre gerai limpanti svaru vokala, kas mane pastaruoju metu patrauke, tai reiks panagrineti sita albuma.
Siaip visai nieko idomiai taip skamba, o lygint su Isa, tai manau nevertetu nes labai skirtingi darbai. -)
man tai smagiausias “below the lights” -idomus ir novatoriškas, o šitas šiaip geras albumas.Klausiau daug kartų, bet kaip aukščiau minėtasis neužvežė.
Isa žymiai geriau. Ruun pasirodė kaip “Jėzaus” aidas
pirma pastraipa nebloga:)
jo, lyginant su “Isa” šitas albas kur kas maloniau susiklausė. o progresyvus epiškumas būtų turbūt tinkamiausias apibūdinimas tam, ką dabar daro šie norvegai.