BEHEMOTH „Sventevith (Storming Near The Baltic)“ - kai begemotas buvo dar visai mažas...

BEHEMOTH BEHEMOTH! Techniška, greita, galinga – panašaus pobūdžio epitetai pastaraisiais metais puikuojasi ties šia grupe iš Lenkijos. Taip, BEHEMOTH dabar labai populiarūs: be jų neapsieinama per didžiąsias metalo fiestas, nesiskundžia jie ir mažais skaičiukais ties parduotų albumų grafa, netyla ir fanų liaupsės interneto forumuose. Nesinori nieko blogo prikarksėti, bet man visgi susidaro toks įspūdis, jog šiuos lenkus netrukus galėsime grūsti į vieną gretą kartu su, pvz., DARKTHRONE, MOTORHEAD, AC/DC – į gretą, kurioje stovi skirtingų metalo stilių, bet vienodo „likimo“ komandos – visos jos „serga“ liga „pliek kaip plieki ir neskaičiuok, kiek jau pripliekei“ (ir pan.). Žodžiu, išradau vertingą eliksyrą ir toliau jį gaminsiu nekeisdamas formulės… Na, ir tegul, į sveikatą… Tačiau visgi aplanko tam tikra nostalgija, grįžus į tuos laikus, kai begemotas (taip taip, jokių asociacijų su begemotais, bet visgi…) žengė pirmuosius savo žingsnius metalo žvyrkeliu… Pasižiūri į tą dabartinį, išpampusį, persirijusį gyvulį ir įvairios mintys lįste lenda galvon. Sako, kad mažas gyvulėlis visad gražesnis už suaugusį.

BEHEMOTH muzikinė transformacija prasidėjo sulig „Satanica“ albumu 1999 metais. Iki tol šie lenkai buvo „pasišventę“ blekeriai ir grojo pagoniška tematika persmelktą black metalą, kuris su kiekvienu jų įrašu įgaudavo vis solidesnę formą. Taigi, kol Nergalas dabar staiposi fotosesijose su sijonu, laiko mašina pavadinimu „CD grotuvas“ (kaip žinia, yra įvairių laiko mašinų modelių…) grįžkime į 1994-tus metus… Štai mes jau ir čia. Jauni vaikinukai Nergalas ir Baal Ravenlockas, pirmojo iniciatyva nusprendė sukurti metalo grupę ir taip išlieti savo kūrybinį potencialą. Po kelių šiokios tokios sėkmės undergrounde sulaukusių demo įrašų bei mini albumo šiedu bendraminčiai sėkmingai į metalinį pasaulį išleido ir savo pirmtaką – studijinį albumą „Sventevith (Storming Near The Baltic)“. Kaip jau turbūt supratote iš vyrukų pseudonimų, jiedu pasirinko black metalą kaip įrankį savirealizacijai. Prisiklausę ir giliai susižavėję „antros bangos“ grupėmis (daugiausia iš Norvegijos, žinoma), mūsų kaimynai nusprendė, kad ir jie gali kažką panašaus. Ir iš tiesų nepaneigsi – gali…

Kažko naujo ir niekur kitur negirdėto albume „Sventevith“ nerasime – tipinis nepagirtinos garso kokybės black metalas. Atrodytų, kad tokių dabar visi kampai prikišti, tad kam vargintis dar vienu jau sąlyginai pažįstamu įrašu? Tačiau visgi „Sventevith“ albume yra kažkas, kas kabina, traukia. Gal tas kažkas – tas mistinis jausmas, randamas black metale, jausmas, apie kurį visi kalba, bet nieks negali jo konkretizuoti? Galbūt. Ko jau ko, bet tos keistos auros šiam albumui tikrai nestinga, juolab, kad ir greičiausiai pačių muzikantų užmanymas buvo labiau orientuotas į atmosferiškumą, į klausytojo vidines emocijas, negu į greičio ar agresijos pusę. Tam kuo puikiausiai kai kuriose vietose pasitarnauja klavišiniai, kurie, kaip menkai besigirdėtų, visgi atlieka labai svarbų, vietomis gal net pamatinį vaidmenį, išlaiko kūrinių melodingumą ir tempą. Be jų visas įrašas tarsi paskęstų girgždžiančių gitarų ūžesy ir įvairumo ribos susiaurėtų iki minimumo (žinoma, tik nepagalvokit, kad susidūrėm su DIMMU BORGIR stiliaus klavišiniu lietumi, tikrai ne…). Agresyvumo ir greičio stygių (lyginant su naujaisiais BEHEMOTH) galima būtų paaiškinti ir tuo, jog itin svarbus to variklis – būgnai – skamba gana prastai ir primityviai – tipiškai, paprastai, prislopintai (ko nepasakysi apie dabartinių BEHEMOTH būgnų „mašiną“ – pramonės cecho stakles…).

Daugumai bleko grupių yra įprasta „pailsinti“ klausytojų smegenis ir į savo albumus kartkartėmis įbrukti instrumentinių kompozicijų. „Sventevith“ albume tokių dalykėlių taip pat randame. Atrodytų, kas čia tokio ypatingo, bet, priešingai nei daugumoje kitų tokio pilotažo albumų, „Sventevith“ kūriniai „The Touch Of Nya“, „Ancient“ ir „Hell Dwells In Ice“ (tiesa, šiame kūrinyje yra žodžių) nesukelia to tokio įspūdžio, jog jau prasidėjo visai kitokio pobūdžio albumas, visiškai neiškrenta iš konteksto. Nors paradoksalu, bet instrumentine atlikimo prasme jie yra visiška prieštara tam, ką girdime likusioje albumo dalyje. Atrodytų tai tik smulkmena, bet tikrai maloni, tarsi „suklijuojanti“ albumą.

„Sventevith (Storming Near The Baltic)“ gražina į praeitį, į pagonybės laikus. Naktis, miškas, tamsa, audra – visa tai supa mus klausantis šio albumo. Tada vyrukus domino pagoniškos aktualijos, dabar gi jie nusprendė iškeisti pagonybę į senovės civilizacijas… Matyt, prisirankiojo ir gerokai pastudijavo senovės Mesopotamijos istoriją, kažkiek pralobo graikiškai (o gal kas nors jiems padėjo?). Kaip ten bebūtų, dauguma fanų žavisi jų „graikišku menu“ (rodos, yra parašę keletą gabalų graikiškai), bet vargu ar kas gilinasi bei supranta, kas ir apie ką ten… Gal kada vyrai „įvaldys“ ir senovės Mesopotamijos dantiraštį…

Štai šitoks buvo begemotas mažas – paprastas, primityvokas, kartais lėkštas, bet kartu ir nuoširdus. Visada labiau vertinau paprastą, mažų finansinių pajamų kaustomą negu prie aukščiausios klasės aparatų ir instrumentų pagimdytą darbą (žinoma, yra išimčių). „Sventevith“ gimimo aplinkybės nebuvo lengvos, todėl BEHEMOTH vyrukams teko gerokai padirbėti. Kūrybinės kančios pasiteisino ir lenkų pirmtakas tikrai nusisekė. Kaip sakė vienas mano pažįstamas: „geriau žvirblis rankoj, nei briedis užpakaly“. Aš renkuosi žvirblį…

P.S. Naujųjų BEHEMOTH fanai – neįsižeiskite.

Vertinimas: 8/10

BEHEMOTH „Sventevith (Storming Near The Baltic)“
© „Pagan“, 1995

1. Chant Of The Eastern Lands
2. The Touch Of Nya
3. From The Pagan Vastlands
4. Hidden In A Fog
5. Ancient
6. Entering The Faustian Soul
7. Forgotten Cult Of Aldaron
8. Wolves Guard My Coffin
9. Hell Dwell In Ice
bonus
10. Transylvanian Forest