Albumai

THE AXIS OF PERDITION „The Ichneumon Method (And Less Welcome Techniques)“ - kaip skamba rūdys…

2006.11.09 00:00, Tyranor

Didžioji Britanija praeityje ne kartą yra ryškiai nušvitusi pasauliniame metalinės muzikos kontekste kai kuriais savo fenomenais (nuoširdžiai tikiu, man tų vardų net nereikia minėti, kadangi juos visi ir taip gerai žino), įkvėpusiais daugelį savo maištinga ir gaivališka dvasia ir muzika. Tačiau netgi praėjus 30-čiai metų vis dar galima pastebėti vieną kitą naujai užgimusį unikalų muzikinį šviesulį. Pastaruoju metu kaip tik vienas pačių keisčiausių ir neįprasčiausių yra duetas THE AXIS OF PERDITION, susikūręs 2002 pradžioje. Jie jau spėjo išleisti 4 leidinius, o greit pasirodys ir penktasis. Bet apie viską nuosekliai.

THE AXIS OF PERDITION „The Ichneumon Method (And Less Welcome Techniques)“ - kaip skamba rūdys…Jeigu paklaustumėte, kaip įvardinti tai, ką groja TAOP, jie jums duotų tokį atsakymą: „tai muzika biomechaniniams robotams, siaubiantiems Mažąjį Tokijų“. Ir tai būtų pats tiksliausias apibūdinimas būtent šiam albumui. Neabejotinai savotiškas, klasika tapęs eksperimentinis japonų siaubo filmas „Tetsou“ yra viena esminių TAOP įtakų. Groteskiška, labai techniškos natūros post-black metal pakraipos baidyklė, kurioje integruoti industrinės muzikos ir noise bruožai. Iš tiesų tai jau nebe visai ir metalas. Tai aštuonios kompozicijos aštrios, girgždančios rūdžių muzikos. Tiesa, nėra sunku įžvelgti EMPEROR mokyklos bruožų, tačiau kai EMPEROR daugeliui asocijuojasi su epiškais pasakojimais ir didinga atmosfera, TAOP itin vizualiai perteikia urbanistinio/industrinio nykimo vaizdus, paranormalų siaubą ir klaustrofobiją. Tai, ko siekė EMPEROR savo muzika, čia yra pasiektas visiškai naujas lygmuo. Kūriniai pasižymi ne tik technišku atlikimu, bet ir tuo, į ką žymiai svarbiau atkreipti dėmesį – puikia komponavimo maniera. TAOP techniškumas sukuria atmosferą ir labiau vizualizuoja muziką, suteikdamas jai tarsi filmo garso takelio charakterį. Kiekvienas rifas kruopščiai, netgi pedantiškai sukonstruotas, kompozicijos itin apgalvotos, logiškos ir kryptingos. Aiški jų pradžia, eiga, kulminacija ir pabaiga.

Klausant šio darbo, jis atrodo labai chaotiškas ir labai perkrautas, o visas jo turinys be jokio nuoseklumo sumaltas į krūvą. Tačiau kiekvienas leitmotyvas nuosekliai progresuoja į kitą. Nesunku pastebėti, jog gitaristas Mike Blenkarn net tik gerai supranta, kas yra harmonija, bet moka ją taip išklaipyti, kad daugelį tikrai priverstų su pasišlykštėjimu nusisukti nuo TAOP muzikos. Į kompozicijų struktūrą integruotomis mažosiomis sekundomis, tritoniais, didžiosiomis septimomis, netgi džiazo muzikai būdingais akordais sukuriamas unikalių formų disonansinis skambesys. Drąsiai naudojama praktiškai visa harmoninio disonanso intervalų paletė ne tam, kad klausytojas galėtų ramiai mėgautis tuo, ką girdi. Veikiau už to slypi motyvuotas garsinis išpuolis, kurio tikslas įžeisti, išgąsdinti ir atstumti statistinį ir vartotojišką klausytoją. Kompozicijos nepaprastai vingiuotos ir pasižymi vaizdingu instrumentiniu charakteriu. Kartais gali susidaryti įspūdis, jog vokalo funkcija tarsi ir nėra būtina. Tačiau vokalinę pusę čia reikia paminėti atskirai. Purvinas, nekonkretus, efektais prisotintas ir iki nežmoniškai iškreiptas mechaniškai aršus Brooke Johnsono balsas nuo bendro albumo skambesio tiesiog neatsiejamas. Palyginimas su biomechaniniais robotais yra tikrąja to žodžio prasme teisingas. O be viso to čia dar esti visų nekenčiami programuoti mušamieji, kurie, nors ir sukuria „industrializuoto“ metalo įspūdį, tačiau visiškai nestokoja išraiškos ir padaryti beveik be jokių priekaištų.

Tema labai svarbi TAOP muzikoje, tiksliau tai yra viso projekto pagrindas. Šį aspektą labai svarbu turėti omeny klausant bet kurio jų darbo. Tai paranormalių košmarų, aprašytų H.P.Lovecraft, Roy Campbell, bei giliausių individo fobijų įsikūnijimo tam tikroje aplinkoje vaizdavimas muzika. Žaidimų serija „Silent Hill“ ar filmas „Event Horizon“ čia turi tiesioginę įtaką. Duetas taikliai įdiegia „semplus“ iš kai kurių konkrečių šaltinių. Pavyzdžiui, albumą pradedančios kompozicijos „A Ruined Nation Awakens“ pradžioje nuskamba frazė iš pirmosios „Matricos“: „It was us who torched the sky…“. Taipogi galima išgirsti keletą ištraukų iš minėtojo filmo „Event Horizon“. Arba kad ir kompozicija „Forms on the Other Side of Silence“, kuri yra visai ne metalas, o skaitomos ištraukos iš H.P.Lovecrafto apsakymo įrašas iš radijo laidos. Jo fone girdimas keistas, tai intensyvėjantis, tai vėl šiek tiek nurimstantis „industrinis“ triukšmas.

Visam tam įspūdžiui sustiprinti čia yra neatsiejama vizualinė pusė. Jokių kvailų fotosesijų ir pozų. Kalbu apie apipavidalinimą, kuriuo pasirūpino patys TAOP muzikantai, įdomiais siurrealistiniais koliažais puikiai iliustravę albumo turinį.

Čia tik vienas pavyzdžių, kada nėra svarbu, kokios priemonės pasitelkiamos darbui atlikti (ar tai būtų paprasčiausias Photoshopas vizualizuojant produktą, ar leisgyvis mikrofonas ir kubas įrašant), nes meistro rankose jomis vis tiek dažniausiai bus pasiektas geras rezultatas.

Skirtingai nuo vėlesnių darbų „The Ichneumon Method“ pasižymi tuo, jog labiau primena trumpų novelių knygą. Kiekviena iš jų yra tarsi savarankiška. Tačiau šios „novelės“ nėra išdėstytos atsitiktinai. Kulminacijos momentas neateina iki paskutinės kompozicijos. Tai ilgiausias, atmosferiškiausias ir keisčiausias kūrinys. Tarsi savotiškas klausytojo psichologinis išbandymas. Visai realu, kad po jo daugelio klausytojų viduje kurį laiką pasilieka keistas tuštumos jausmas.

Taigi prieš mano ausis yra įtikinantis stiprios kūrybinės vizijos ir atsidavimo įgyvendinant ją pavyzdys. Albumas sunkiai „duodasi įkandamas“ iš pat pirmo karto (man jis pats „įkando“ tik perklausius antrą kartą) ir, tiesą sakant, rekomendacijas šiam darbui teikti būtų keblu. Tai – labai prieštaringai vertinamas darbas, nes kai kurie klausytojai jį dievina, kiti tiesiog nekenčia, o abejingų mažai. „Ichneumon Method“ yra per daug specifinis ir sąlyginai per daug reikalauja iš klausytojo, todėl toli gražu ne kiekvienam metalistui jis paliks tikrai gerą ir stiprų įspūdį. Įnoringiems aršių ir įdomių keistenybių ieškotojams, tai bus neeilinis atradimas. Man jis tokiu ir tapo.

Vertinimas: 10/10

THE AXIS OF PERDITION „The Ichneumon Method (And Less Welcome Techniques)“
© „Rage of Achilles“ 2003

1. A Ruined Nation Awakens
2. To Walk the Corridors of Hell
3. Nightmare Suspension
4. My Time, My Reign, My Tyrany
5. Forms on the Other Side of Silence
6. Reflections of the Underdark
7. Born Under the Knife, Live in Pain
8. Disturbance in the Perpetual Screen

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tyranor
2006.11.14 20:42

Atsakant į tavo klausimą, tai galima ižvelgti kai kurių kompozicijų konstrukcijose. Jos tokios tarsi epiškos, ar tiksliau sakyti, pasakojančios manieros. Jeigu konkrečiau, Emperor kūriniuose yra panašiu principu paskirstyti muzikiniai leitmotyvai, arba temos. Yra vienio jausmas. Apie naudojamų formų panašuma nekalbu. TAOP žymiai modernesnis, ir netgi vietomis turi tarsi tokio groove’o. Na, man žinomas ir pats faktas, kad chebra buvo/tebėra užsivežę ant Emperor(;
Šiaip, recenzuojant kitus TAOP darbus, reikia daugiau ižvalgos, bet jaučiu neužilgo, kitos recenzijos irgi pasirodys iš mano fronto.

Kathaaras
2006.11.13 17:10

gal galetum, tyranor, apie tai placiau?
o siaip idomi grupe, teteko klausytis Deleted scenes from transition hospital, gal kaip nors reiktu ir sita albuma gauti.

Kathaaras
2006.11.13 17:06

nustebino Emperor ,mokyklos` izvelgimas siaip jau…

Tyranor
2006.11.12 19:19

burn, “metalo” ten per akis/ausis, tiesiog čia yra stiprus polinkis eksperimentuoti (vėlesniuose darbuose, tą kryptim gan toli nueita). Čia gal pats metališkiausias jų albumas iš visų, kuriuos jie išleido.
Dėkui už teigiamus atsiliepimus, nors tikrai neprižadu, kaip minėjau, kad darbas gali padaryti toki įspūdį, kaip čia parašyta, bet projektas tikrai vertas būti pastebėtu

burn
2006.11.12 17:45

jei ten mazia metalo tai tikrai nepatiks ( nu tipo tu visokiu nesmaoningu garsu, svaiciojimu ir pan pezelioniu, tam yra kinas ir siaip tam tikros muzikos sroves) nu bet paklausysim zinoma, suintrigavo

Adis
2006.11.10 20:59

Super recenzija. Pagarba, Tyranor.

ignas
2006.11.10 08:43

“Mike Blenkarn net tik gerai supranta, kas yra harmonija, bet moka ją taip išklaipyti, kad daugelį tikrai priverstų su pasišlykštėjimu”

Idomu ka pasakytu jo destytojai kai ishgirstu kaip zmogus panaudoja tai ka ishmoko per harmonijos ir dziazo harmonijos pamokas :DDD. Gili muzika, bet gaila muzikalkese tai shlikshtyne ishvadintu :/ nors ir naudoji tai ka ten ishmoksti.

sol_Invictus
2006.11.10 01:21

Kad ir koks poetiskas ir istabiai parasytas bebutu revievsas,jis nieko nebus vertas jeigu muzika nekabins.Bet sis atvejis yra tas kaip aprasymas puikiai perteikia „The Ichneumon Method (or Less Welcome Techniques)“ nuotaikas. 13/13.Super darbas.

Ccid
2006.11.10 01:13

Nežinau kaip dėl albumo, bet straipsnis – super.

Tyranor
2006.11.09 19:48

Speige, ne kažin. Nė vienas iš aukščiau išdėstytų faktų nėra iš piršto laužtas. Galiu užtikrinti, kad čia vienas iš tų tikrai nedaugelio atvejų, kada kurėjai beveik šimtu procentų kontroliuoja kųrybinį procesą ir puikiai žino, ką nori pasakyti. Man atrodo, jau rašiau, kad tai yra teminis projektas. Vienžo, rezultatas – darbas, nekeliantis abejonių dėl savo išbaigtumo.
odium, vadinasi nesi “įnoringas aršių ir įdomių keistenybių ieškotojas”:p

odium
2006.11.09 17:23

jo, perteikt žodžiais gilų įspūdį – ne kiekvienam duota. o albumo gerumą/blogumą geriausiai nusako du paskutiniai sakiniai. mano atveju prie paskutinio žodžio trūksta priešdėlio “ne”.

speigas
2006.11.09 17:22

Kažin ar patys muzikantai įžvelgia tokią gilią prasmę savo muzikoje..
Respect uz sugebejimą vaizduotę paversti žodžiais.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus