CRADLE OF FILTH „Thornography“ – aukščiau bambos neiššoksi

Taip pat skaitykite CRADLE OF FILTH „Thornography“ – taip pat, bet kitaip

Nors oficialiai albumas „Thornography“ išeis tik po nepilno mėnesio, pasaulinis tinklas jau pilnas promo kopijų su specialiai pagadinta kokybe. Štai toks įrašiukas ir pasipainiojo man, nekantriam padarui. Nors, kalbėdamas apie savo naująjį šedevrą, Dani Filthas ir prasitarė, kad albumas nebus nei labai novatoriškas, nei eksperimentinis, bet šiokių tokių paįvairinimų ne taip jau ir mažai.

Pradėsim nuo geriausių naujienų – nebeliko tos saldžiarūgštės gotikinės atmosferos, kurios kvapas man rietė nosį „Nymphetamine“. Labai sumažėjo klavišinių, dabar jie nebedengia gitarų aranžuočių ištisai, kaip būdavo anksčiau, bet sunku pasakyti, ar tai jau toks didelis pliusas – plikos COF gitaros skamba, na negali pasakyti, kad primityviai – visgi Polas Alenderis savo darbą išmano, bet rifuotės, nors ir gana sudėtingos, visgi lengvai nuspėjamos. Mažiau moteriško vokalo (grupė nieko neprarastų, jei Dani vieną gražią dieną išgrūstų tą bebalsę karvę lauk). Pagerėjo paties Dani vokalas – jis nebe toks lėkštas ir vienpusis, koks buvo praeitame albume – panašu, kad atilkėjas atgavo balsą.

Atsigavo i tekstinė pusė – nors tamsiosios erotikos, firminės CRADLE OF FILTH tematikos netrūksta, bet yra ir pakankamai rimtų, filosofinių, netgi psichodelinių tekstų (kiek galėjau atrinkti iš klausos) – tokios dainos kaip „Byronic Man“ ar „I Am The Thorn“ maloniai klausosi vien dėl tekstų, nuo kurių, garbės žodis, krečia šiurpas! Atsirado thrash elementų, ypač dainų struktūroje – kreidlai ėmė naudoti intro/ pagrindinė tema/ priedainis/ solo/ pagrindinė tema/ gitarų solo/ priedainis struktūra. Ko jau ko, o priedainių šios grupės kūryboje nėra daug, o gitarų solo dar mažiau.

O dabar – pagrindinė naujovė, nuo kurios aš vos neiškritau iš klumpių – Dani Filthas dainuoja švariu vokalu! Apie Danieliaus Loido Deivėjaus balso galimybes aš visada buvau tik geriausios nuomonės, bet tai, ką jis demonstruoja šiame albume yra gana netikėta. Nesupainiokite su kviestiniu suomio Villie Valo vokalu dainoje „The Byronic Man“!

Visgi geriausia albumo kompozicija man lieka „Midian“ laikus primenanti instrumentinė „Rise Of The Pentagram“: prasidedanti „Pinheado“ Dūgo Bredlio (Dough Bradley) išraiškingai skaitomomis eilėmis, sudėtinga kompozicija ir smuiku, pompastiškais klavišiniais. Dar rekomenduoju atkreipti dėmesį į kompozicijas „Under Huntress Moon“ ir pop grupės HEAVEN 17 koverį „Temptation“. Pastarasis teisiog žudantis!

Ir taip – bendras įspūdis visai neblogas, ne toks šedevras, kaip „Midian“, kurio sėkmės grupė, matyt, niekada nebepakartos, bet ir ne tokia atvira chaltūra, kaip „Nymphetamine“. Stiprus aštuonetas.

Vertinimas 8/10

CRADLE OF FILTH „Thornography“
© „Roadrunner Records“, 2006

1. Under Pregnant Skies She Comes Alive Like Miss Leviathan
2. Dirge Inferno
3. Tonight in Flames
4. Libertina Grimm
5. The Byronic Man (su Ville Valo iš HIM)
6. I Am the Thorn
7. Cemetery and Sundown
8. Lovesick for Mina
9. The Foetus of a New Day Kicking
10. Rise of the Pentagram” (instrumentinis)
11. Under Huntress Moon
12. Temptation” (HEAVEN 17 koveris) (su kviestiniu vokalistu Harry)