BLIND GUARDIAN “A Twist in the Myth” - auksiniai laikai kartais sugrįžta

Taip pat skaitykite „A Twist in the Myth“ – legendos kuria legendas

Ar grupė gali persistengti su melodingumu, su muzikos, instrumentų daugiasluoksniškumu ir tapti tiesiog pernelyg progresyvia? Šio teksto autoriaus manymu – gali. Tai įrodė vokietukai BLIND GUARDIAN 2002-aisiais, išleidę albumą “A Night at the Opera”.

Natūralu būtų laukti ir tokio hyperprogresyvumo pratęsimo – dvidešimties su viršum takelių įrašinėjant vokalus, keliolikos vienas per kitą sujungtų efektų, t.t. Bet… “Aklieji Sargai” ima ir išduria. Na ir ačiū dievams…

Diskas grotuve. Pirmoji minutė… Persmelkia pirmųjų pagirių galvoskausmis, liežuvis tarsi jaučia pirmųjų alaus litrų skonį, ranka pati kyla nubraukti į akis krentančius plaukus (jų ilgio dar neužtenka tam, kad galėtum susirišti :). Žodžiu, pasijuntu esąs palaimingoje paauglystėje, kokiais 1996-1997 metais.

Taip, BLIND’ai atsisakė savo ultrahypersudėtingų eksperimentų ir sugrįžo prie savo, autoriaus manymu, idealiausio skambesio. Širdis ir ausys džiaugiasi. Iš tiesų, jausmas toks, lyg “A Twist in the Myth” – natūralus kokio nors “Somewhere Far Beyond” (1992) tęsinys arba priešistorė. Na, arba kažkas tarpinio tarp “Somewhere…” ir “Imaginations from the Other Side” (1995). Epiška. Melodinga, bet ne per daug (žinoma, pačių BLIND’ų rėmuose). Žiauriai energinga. Be abejo, šiek tiek pompastiška. Bet lygiai tiek, kiek “sargybiniams” ir privalu.

Tiesą sakant, po antrojo klausymo net susidaro įspūdis, kad čia – tam tikras “Very best of BLIND GUARDIAN”, tik iš visiškai naujų gabalų. Iš tiesų – tarsi pereita per visus grupės albumus ir iš jų sėkmingai atsirinkta tai, kas geriausia – tiek kompozicijos, tiek instrumentuotės, tiek tematikos, tiek skambesio bendrosiomis prasmėmis. Ne, tai nereiškia, kad žmogus, iki šiol negirdėjęs BG, ir suklausęs šį albumą, iškart pagaus visas su grupe susijusias subtilybes ar pradės nuo jos kaifuoti. Bet kad susidarys kažkokį bendrą įspūdį, ko galima laukti iš kitų, ankstesnių (!) albumų – taip, tai įmanoma.

Ne, šiam diskui negalima lipinti “retro” etiketės. Viskas šiuolaikiška: garso kokybė, VST instrumentai ir jų programavimas (na, nereikia apgaudinėti savęs, kad viskas autentiškais instrumentais įrašinėta ;), prodiusavimas. Yra viena tokia SPIRITUAL BEGGARS daina – “Young Man, Old Soul”. Tai štai, tokį pavadinimą ir priedainį galima pritaikyti viso naujausiojo BG albumo įvertinimui. Ir tik pačia teigiamiausia prasme.

Ilgai bandžiau suprasti ir apsispręsti, ar įraše jaučiasi būgnininko Thomaso “Thomen” Straucho išėjimas. Padariau išvadą, kad ir taip, ir ne. Perkusijos sekcija tikrai nesmukusi, tik sustiprėjusi. Kalbant programuotojų žargonu, situaciją įvardinčiau Thomen++. Iš tiesų – mušamųjų baterija tikrai stipri, bet nesunku pajusti ir naujojo būgnininko – Frederim Ehmke – braižą. Na bet… turiu kažkokią nuojautą, kad po kelių ar tegul ir keliolikos metų Thomenas sugrįš. Tad žiūrėsim, ar vizijos pasitvirtins, ar ne :). Bet kuriuo atveju, gal čia jau prisirišimo prie grupės sudėties reikalas, bet man Thomeno kažkaip trūksta. Jau vien idėjiškai.

“Šiuo albumu mes praplėtėme BLIND GUARDIAN visatos ribas sėkmingiau, nei tai padarėme kada nors anksčiau” – sako grupės frontmenas ir lyderis Hansi Kursh. – “Pritaikant kompaso skalę, “Fly” reikštų Vakarus, “Skalds and Shadows” – Rytus, “This Will Never End” – Pietus, o “The Edge” simbolizuotų Šiaurę.” Viskas priklauso tik nuo įsiklausymo ir fantazijos.

Tiesą sakant, apie šį albumą galėčiau pliurpti nesustodamas kelis šimtus kilobaitų, bet gal laikas sustoti. Įspėjimas: tiems, kam iki šiol BLIND GUARDIAN buvo atgrasūs dėl savo “saldumo” – ko gero, nepatiks ir dabar. Tiems, kam patinka senesnioji jų kūryba – būtent, patiks ir dabar. O šiaip jau, visokie speedpoweristai galėtų pasimokyti, kaip galima perteikti greitį, melodingumą ir energiją spjaunant į nusistovėjusias klišes ir išliekant ištikimu savo pačių autentiškam skambesiui. Perfrazuojant viena reklamą – “stilius – dar ne viskas. Skambesys yra viskas.”

Vertinimas. Khem… 10-11 iš 10 galimų. Antras diskas, kuriam teikiu tokį įvertinimą, per visą recenzavimo praktiką. Iš dalies – galbūt dėl to “sugrįžimo” efekto. Bet tai – neabejotinai labiausiai pradžiuginęs albumas šiais metais.

BLIND GUARDIAN “A Twist in the Myth”
© „Nuclear Blast“, 2006

1. This Will Never End
2. Otherland
3. Turn the Page
4. Fly
5. Carry the Blessed Home
6. Another Stranger Me
7. Straight through the Mirror
8. Lionheart
9. Skalds and Shadows
10. The Edge
11. The New Order