BLACK LABEL SOCIETY “Shot To Hell” - nei šėtonas, nei plunksnuotis

Nors viršelis nuteikia ir linksmai, visgi emocijos, užgriūnančios perklausius diską, nėra tokios optimistiškos, kokių norėtųsi… Toks jausmas, kad (jau nebe pirmas) šio tikrai išsiskiriančio amerikiečių “axemano” albumas kurtas mechaniškai, iš įpročio, be jokio įkvėpimo. Ir gal net be didelio noro uždirbti duonos kąsnį ar alaus gurkšnį šeimai. Pone Wylde, jūs jau taip pavargote?

Nori nenori, o šitas albumas pats prašosi lyginamas su paskutiniuoju Zakko & Co darbu, “Mafia”. Ir tiesą sakant, tokią idėją pakiša jau pats pirmas gabalas, kurį galima drąsiai vadinti “Fire it Up” jaunesniuoju broliuku. O ir įspūdžiai po pirmojo albumo perklausymo – analogiški, kaip ir “Mafia” atveju. Trumpai tariant – “galėjo būti žymiai geriau”.

Ne, negalima sakyti, kad “šūvis pragaran” yra “mafijozo” klonas. Pagrindinis ir tikrai ryškus skirtumas – didesnė lyriškumo dozė. Aišku, pasižiūrėjus į Zakko išvaizdą, jausmingo vaikino įvaizdis jam gana sunkiai limpa, bet visgi ponas Wylde jau ne kartą įrodė, kad balades moka daryti, ir šiame albume jis spaudžia iš to vos ne viską, ką tik gali.

Matyt dėl tokio forsavimo, baladžių kiekio (jų albume – galima sakyti, pusė) pats baladiškasis užtaisas ne toks jau ir stiprus. Nė viena netraukia iki paskutiniojo tikrai vykusio tokio tipo BLS hito “In This River”. Na, paklausyt, kol neatsibosta, gražu, bet… perfrazuojant posakio recenzijos antraštėje pirmtaką, galima sakyti “nei “Book of Shadows”, nei “Mafia”.“ Gal labiau net linkstama į pirmojo pusę, bet negalėčiau teigti, kad itin sėkmingai.

Iš kitos pusės – neblogas diskas toms situacijoms, kai norisi ne mėgautis ar analizuoti muziką, o kad kažkas zirztų fone. Labai tinka klausymui mašinoje, lekiančioje naktiniu keliu. Ramesni gabalai suteikia galimybę pabūti pačiam su savimi, trankesni – kažkiek pažadina, padeda neužmiršti, kad visgi esi kelyje.

Apibendrinant – geresnių vietų yra, bet bendras vaizdas, deja, pilkas. Visas įmanoma albumo stiprumas – baladėse. Beje, Zakkas – tikrai neblogas klavišininkas. Ne technikos, o emocionalumo prasme.

Kas žino, gal reikia, kad viskas susigulėtų, bet bent jau kol kas mes „nejamam“ šito disko. O pasinaudodamas proga, norėčiau perduoti linkėjimų mamai bei palinkėti misteriui Džefriui Filipui Vydlandtui sveikatos, laimės ir kokio nors nedidelio bei nepavojingo šoko gyvenime, kad pabustų ir kad atsirastų įkvėpimo kitiems albumams. Nes jau pradeda dingti viltis išgirsti ką nors stipresnio…

Vertinimas: silpnokas 7 iš 10.

BLACK LABEL SOCIETY “Shot To Hell”
© “Roadrunner Records”, 2006

1. Concrete Jungle
2. Black Mass Reverends
3. Blacked out World
4. Last Goodbye
5. Give Yourself to Me
6. Nothing’s the Same
7. Hell Is High
8. New Religion
9. Sick of It All
10. Faith Is Blind
11. Blood Is Thicker Than Water
12. Devil’s Dime
13. Lead Me to Your Door