DECAPITATED “Organic Hallucinosis” - plieninė mėsmalė sukasi

Būna taip – klausai visokių intelektualybių, progresivybių, o ausis ima ir užsinori ko nors aštresnio, paprastesnio, ko nors atsipalaidavimui po suknistos darbo dienos ar tiesiog šiaip kaimynams ar po laiptines klaidžiojantiems sektantams pagąsdinti…

Laimingo atsitiktinumo (kuris, beje, vadinasi Viešpačiu Sauronu) dėka į rankas pakliūva šiemetinis lenkų mirtininkų DECAPITATED darbas “Organic Hallucinosis”. Na ką… pakliūna, ir užkliūna „playliste“. Va, su didžiausiu malonumu sukasi jau berods penktą kartą ir nemano iš ten nešdintis.

Taip, būtent tai, ko ir reikėjo. Beje, priešingai nuteikimui, turėjusiam atsirasti iš pirmojo sakinio, šis diskas tikrai nepasižymi nei primityvumu, nei tematiniu infantiliškumu/fanatiškumu, nei dar kuo nors, kas galėtų atbaidyti išrankesnį klausytoją.

Vienas didžiausių albumo privalumų – piktas, bet aiškus ir ryškus vokalas. Taip, žemas growlas, liaudiškai kartais vadinamas tiesiog kriuksėjimu, sugeba tikrai gerai perteikti mėsmališkumo įspūdį, bet, kaip rodo šio darbo pavyzdys, visa tai galima padaryti iš leidžiant klausytojui suprasti dainuojamus tekstus, viską tariant pakankamai raiškiai bei aiškiai.

Antrasis džiaugsmas – boso ir rimtinės gitaros sinchronizavimas su mušamaisiais. Prisiekiu barzda, paėmus loopą iš “Post (?) Organic” ir iš jo iškarpius solinuką bei lėkštes, kokiam nors brigadininkui galėtum drąsiai įrodyti, kad įraše – jo kasdienių staklių džeržgesys. Apskritai, albume yra pakankamai turbūt visiškai atsitiktinai išgaunamų garso efektų, visai tinkančių ir industrial pakraipai, nors jie atliekami vien gyvais instrumentais.

Trečiasis džiaugsmas – pats bendras atlikimo lygis. Na, tiesiog nėra prie ko prisikabinti. Regis, viskas tikslu iki dešimtųjų sekundės dalių (ypač tai jaučiasi boso ir bačkos atvejais), absoliučiai jokių, net “milimetrinių” plaukiojimų. Be to, įdėmiai klausant, galima aptikti net… melodingumą (prisipažįstu, jei pirmosios perklausos metu man kas būtų tokį dalyką pasakęs, būčiau jam/jai pasiūlęs mineralinio pagirių palengvinimui). Bet iš tiesų, savotiškas melodingumas egzistuoja. Kaip tame noiziniame APHEX TWIN gabale, kuriame visgi, apsipratus prie ausis draskančio triukšmo, išryškėja melodija.

Ketvirtasis džiaugsmas – emocinis užtaisas. Tikrai pikta. Ne, iki kanibališkojo drabstymosi žarnomis, gerklomis, apendicitais ir kitais žarnigaliais dar toli, bet ir ačiū dievams. Užtat panašiau į kasdienybę, kai visgi užuot perėjęs per savo šefą skerdimo peiliu nuo kirkšnių iki paliaukio, tiesiog grįžęs namo jį kuo nuoširdžiausiai iškeiki, visas egzekucijas atlikdamas tik mintyse. Nepaisant to, palengvėja…

Kas blogai? Turbūt daugiausia tai, kad tokių diskų yra jei ne šimtai, tai bent dešimtys, ir tik atsitiktinumo dėka šis laimingasis pateko į mano nagus bei buvo taip ganėtinai išgirtas. T.y. – nėra nieko tokio, ko dar nebūtų tekę girdėti kažkur anksčiau.

Vertinimas: apie 8 iš 10.

DECAPITATED – “Organic Hallucinosis”
© „Earache“, 2006

1. A Poem About An Old Man
2. Day 69
3. Revelation Of Existence (The Trip)
4. Post (?) Organic
5. Visual Delusion
6. Flash-B(lack)
7. Invisible Control