DORO „Warrior Soul“ – jei su užkanda, jei su gera kompanija…

Kas sieja vokiečių pūkuotojo (hair) metalo bobutę Doro Peš ir didžiausią pasaulyje vaisvandenių kompaniją Coca Cola? Iš pirmo žvilgsniu nieko, bet… Minėtoji kompanija jau kelintą dešimtmetį gamina pasaldintą rudą ganėtinai skanų vandenį, neteikiantį visiškai jokios naudos organizmui, o penktą dešimtį pradėjusi, bet stebėtinai gerai išsilaikiusi blondinė iš Vokietijos irgi ne pirmu metus leidžia kokybiškus, solidžius albumus su panašaus naudingumo organizmui koeficientu.

Va jau kelintą kartą suku paskutinį DORO albumą savo grotuve ir niekaip negaliu suprasti – patinka jis man ar nepatinka? Melodijos – visai smagios, Doro balselis irgi nuteikia romantiškai, netgi yra kažkokie tekstai – nepasakysi, kad labai prasti, bet galutinis produktas praslysta pro ausis visiškai nepalietęs smegenų žievės. Yra greitesnių kompozicijų, nors dauguma lėtos ar vidutinio tempo. Dainų tematika, kaip ir priklauso pagal stilių: meilė, romantiški pamąstymai apie nieką, jausmai. Tai ko trūksta? Draivo? Energijos? Daugiau nuoširdumo, agresyvumo? Ne ten ieškote, ponuli!

Nuo pat dulkėmis nuklotų aštuoniasdešimtųjų, kai dar visai jaunutė Doro Peš staipėsi su džinsiniais šortukais WARLOCK sudėtyje, iki pastarojo darbo, kai šortai iškeisti į solidesnes odines kelnes, jos atliekama muzika niekada neturėjo didesnių pretenzijų į aukštąjį meną. Visais laikais tai buvo daugiau ar mažiau kokybiškai sukurtas komercinis produktas, atsiradęs tam, kad užpildytų tuščią nišą muzikinėje rinkoje. Tie laikai Europoje buvo heavy metalo aukso amžius ir nenuostabu, kad atsirado tarpinė evoliucijos grandis tarp popso ir metalo. Tik, kaip ir priklauso pagal evoliucijos dėsnius, silpnesni rūšies atstovai senų seniausiai išmirė, jų albumai seniai pamiršti dulka lentynose, o išlieka tik patys gyvybingiausi dinozaurai.

Jokiu būdu nesiimsiu tvirtinti, kad albumas prastas – Doro ir pati scenoje ne naujokė, o ir komanda rinktinė, taigi blogo albumo jie fiziškai nesugebėtų įrašyti. Ir „Warrior Soul“ – neblogesnis už savo pirmtakus, gal ne toks energingas, kokie buvo, pavyzdžiui WARLOCK darbai, bet ir tai ne minusas. Nėra minusas, kad albumas dviem šimtais procentų komercinis – kitaip ir būti negali. Tiesiog jis neskirtas klausyti atsidėjus. Skambant tokiai muzikai gerai ilsėtis, relaksuoti su alumi ir kompanija, ji tinka transliacijai per radiją, klausytis važiuojant automobiliu, ar norint sukurti jaukią atmosferą vakarui su simpatiška mergina. Muzika tikrai tokia – šilta, jauki ir visiškai be jokios agresijos. Toks senas minkštas ir pūkuotas pledas, į kurį norisi įsisupti vėsų rudens vakarą. Ir to pledo pavadinimas – hair metal. Šio muzikos stiliaus paskirtis niekad ir nebuvo kitokia – susirinkti tuos pinigus, niekad nenubyrėsiančius į „tr00“ metalistų, kurių muzikos pagrindas yra, buvo ir bus agresija ir protestas, kišenę. Taip, tai popmuzika su suplyšusiais džinsais, gitaromis, saikingu dyglių kiekiu ir kitais metalo atributais, bet argi tokia muzika visiškai nereikalinga?

Albumas gauna aukštą balą už tai, kad yra puikios kokybės produktas, sukurtas ir atliktas su vokišku preciziškumu, o ką gerti – koka kolą ar alų – čia jau kiekvieno skonio reikalas. Visiems romantiško vakaro!

Vertinimas 8/10

DORO „Warrior Soul“
© „AFM Records“, 2006

1. You’re My Family
2. Haunted Heart
3. Strangers Yesterday
4. Thunderspell
5. Warrior Soul
6. Heaven I See
7. Creep Into My Brain
8. Above The Ashes
9. My Majesty
10. In Liebe Und Freundschaft
11. Ungebrochen
12. Shine On
13. Angel In The Dark (Bonustrack)
14. 1999 (Bonustrack)