Albumai
THE POODLES „Sweet Trade“ – kas sakė, kad hard rokui jau laikas į pensiją?
Paskutiniu metu tikrai norėjosi geros hard roko dozės. THE POODLES išleido savo antrąjį albumą ir leidžia mums pasimėgauti labai kokybišku, melodingu ir technišku darbu. Ši grupė tikrai viena iš tų, kurios šiais metais padarė malonią staigmeną, nustebindama puikiu produktu.
Švedai THE POODLES pasižymi gan „saldžiomis“ kompozicijomis. Vis dėlto joms suteikia didelio žavesio tai, kad viskas padaryta su didele energija, stipriais užvedančiais rifais. Sunkus gitarų skambesys labai pamalonina ausį, o galingi būgnų ritmai, vedantys muziką į priekį, suteikia grupei veržlumo. Taip perteiktos visos puikios melodijos ir priedainiai skamba tiesiog nuostabiai. Gitaros solo daugelyje kūrinių nėra įspūdingos trukmės. Bet jie atlikti labai vietoje ir nepriekaištingai. Instrumentinėje dalyje tikrai jaučiasi, jog gerai padirbėta ne šiaip naujokų, bet tikrų muzikantų, puikiai išmanančių savo amatą. Perklausius albumą taip pat iškart norisi pagirti vokalistą. Puikus balso tembras ir geras vokalo valdymas yra neabejotinai priderintas prie instrumentinės dalies. Vokalo srityje padirbėta labai produktyviai. Jakob Samuel – nepriekaištingas grupės „frontmenas“.
Įrašo kokybė taip pat nepriekaištinga – padirbėta rimtai. Sodriai skamba tiek būgnai, tiek bosas, o gitarai parinktas optimalus tembras – nei per aštrus, nei per minkštas. Kai kurios grupės turėtų paimti pavyzdį iš THE POODLES, kaip turėtų skambėti geras hard roko albumas.
Deja, negaliu dar lyginti šio albumo su grupės debiutiniu darbu „Metal Will Stand Tall“, kuris buvo išleistas prieš pusantrų metų, nes jo dar neklausiau. Todėl THE POODLES man tapo tik šių metų atradimu. Bet perklausyti „Metal Will Stand Tall“ labai skatina „Sweet Trade“, nes šis albumas tikrai įeina į geriausių šių metų albumų sąrašą. Kas sakė, kad hard rokui jau laikas į pensiją? THE POODLES įrodė, kad jis vis dar eina į priekį, ir kad šiame stiliuje dar vienos perspektyvos…
Vertinimas: 10/10
THE POODLES „Sweet Trade“
© „AFM Records“, 2007
1. Flesh and Blood
2. Streets of Fire
3. Seven Seas
4. Walk the Line
5. Thunderball
6. Reach the sky
7. We are One
8. Without you
9. Bad of Brother
10. Heavens closing in
11. Kiss Goodbye
12. Shine
Komentarai
Labai vaizdingai bandei čia pakalbėt.
Aš mirtim laikau,kai stiliuje nebeatsiranda naujų gerų grupių
Nebesieskit apie mirimus visokius. Kalba, gyva kol nors vienas žmogus ja kalba. Tas pats ir apie muziką, kol yra kas klauso tol ji gyva…
“O hard rockas nemire. Jis mire gal 75 hard rocko fanu akyse, bet jei imant aplamai, jis dar nemire:D kai atkreipi i kokius apdovanojimus, daug kur roka nevadina tik roku, o butent hard rocku :) ”
Nusišneki totaliai. Jis MIRĖ. Negrižtamai. O kad per supistus apdovanojimus kažkas mini hardroką, tai daugiau išsipisinėjimas. Tai visų hardroko legendų įžeidimas
siaip visi nieko klausosi…
O hard rockas nemire. Jis mire gal 75 hard rocko fanu akyse, bet jei imant aplamai, jis dar nemire:D kai atkreipi i kokius apdovanojimus, daug kur roka nevadina tik roku, o butent hard rocku :)
Siaip, The Poodles atradau per ju pirmaji albuma. Kai sita isgirdau, tai sulyginus su senuoju taip nekabino. Mano manymy(ir ne tik mano, kas klause ir sulygino ta pati patvirtino) pirmasis albumas zymiai geresnis :) dainos isimintinesnes, labiau vezancios. Kazkoks nuosirdesnis pirmasis ;D
Klausyti galima, nenurašau. Nors ir nesužavėjo labai… Per saldu man. Dar vietomis biški erzina šalta “rammsteiniška” ritmika. Na, kiek kitaip aš hardroką suvokiu…
skuduras :)
nu nezinau.. perklausiau. isvada: tokiu velniu kaip sis hard rocku nevadinu..
neįtikino recenzija..
Hardrokas mirė 75aisiais,po to pasirodė tik pavieniai geri albumai. Reiks matyt paklausyt šito dalyko,gal ne skuduras bus
Kažkaip nelabai susiskaitė..