Albumai
HELLOWEEN „Gambling With The Devil“ – mes atrinkome geriausias kavos pupeles...
Taip ir būna: žaidžia vaikučiai kieme kareivėlius, o paskui į smėlio dėžę įgriūna girtas desantininkas ir parodo, kas iš tikrųjų yra padėties šeimininkas. Kad ir kiek klonų, įkvėptų nemirtingųjų vokiečių kūrybos, būtų prisiveisę, kad ir kiek visokio gero būtų jie iškapstę iš savo smėlio dėžės, bet užtenka tikriesiems powerio meistrams išleisti naują albumą ir visa antrarūšių grupelių kūryba automatiškai keliauja į šiukšlyną, nes, palyginus su žanro klasikais, jų apgailėtinos pastangos darosi panašios į pradinuko rašinėlį, kurį ne savo noru teko lyginti su žinomo rašytojo darbais.
Pastarasis HELLOWEEN albumas „Gambling With The Devil“ buvo gana dažnas svečias mano grotuve, bet vis nesiryždavau imtis šios apžvalgos, nes, išskyrus ditirambus ir panegirikas, nekilo jokių kitokių minčių – negalėjau išskirti nė vieno silpnesnio ar nepatikusio kūrinio. Pasiutęs kompozicijų tempas, galingas Andžio Derio balsas, derinantis ir skrymą iš „Better Than Raw“ ir natūralų vokalą iš „Keeper Of The Seven Seas“, aktualios dainų temos, šaunios, įsimenančios melodijos ir meistriška atlikimo technika. Dėl to albumas jei jau ne pralenkiamas, tai bent jau labai geras. Galbūt po kokio dešimto klausymo ir išlįs kokia nors pretenzija, kol kas tegaliu prisikabinti tik prie albumo viršelio – na, nemėgstu aš trimate grafika nupieštų lėlyčių ant metalo albumų, nors pasiusk! Kai prisimenu, kokie šedevrai puošė „Keeper Of The Seven Keys“ ar kad ir tą patį „Better Than Raw“… Na, yra kaip yra, velniop tuos spalvotus popieriukus.
Kaip jau minėjau, neradau nė vieno kūrinio, prie kurio kiltų noras prisikabinti – vyrukai padirbėjo iš peties. Visos dvylika kompozicijų „susiklausė ir susivirškino“ be jokių organizmo sutrikimų. Rekomenduotinos kompozicijos – energinga ir nehelovyniškai pikta „Kill It“, melodinga „Heaven Tells No Lies“, nuostabi baladė „As Long As I Fall“, žaisminga ir nuotaikinga „Can Do It“.
Ko gero, vienintelis plytgalis į HELLOWEEN daržą būtų daina „Falling To Pieces“ – ne tai kad ši kompozicija būtų kažkokia ypatingai prasta, ne. Tiesiog skamba kažkaip… nuobodžiai ir „popsovai“ ar ką… Nors gal tai nėra labai didelis minusas.
Visa kita – be priekaištų. Nuotaikų, melodijų, muzikinių sprendimų įvairovė ir tuo pat metu tai tie patys senieji Helovynai, kurie drebina sceną jau geras dvi dešimtis metų. Negailėdamas pagyrų sakau, kad šis albumas įkūnija visus geriausius tiek pačios grupės, tiek power metalo žanro aspektus. Lengva ranka įrašau į geriausių šių metų albumų dešimtuką.
Vertinimas: 9/10
HELLOWEEN „Gambling With The Devil“
© „SPV Records“, 2007
1. Crack The Riddle (Intro)
2. Kill It
3. The Saints
4. As Long As I Fall
5. Paint New World
6. Final Fortune
7. The Bells Of The Seven Hells
8. Fallen To Pieces
9. I. M. E.
10. Can Do It
11. Dreambound
12. Heaven Tells No Lies
Komentarai
KAIP REIKIA PARSIUSTI ALBUMUS?
AS NAUJOKE
sensti Adi.
“Recenzija tai apie HELLOWEEN, tai gal ir požanris panašus?”
Jau minėjau – Helloween iki Better Than Raw imtinai, ankstyvesnieji Gamma Ray ir Running Wild, Blind Guardian, Nostradameus – Hellbound. Kiuas, nors čia jau ir kitos priemaišos atsiranda.
“Adis
Iš kurio požanrio? ”
Recenzija tai apie HELLOWEEN, tai gal ir požanris panašus?
O tu manai jy muzikine puse domina ? :D
“Adi..nemanai kad persiklausei dziazo ir dab tau betkas atrodys VIENODAI.?”
Ne.
“Adomui – o kokie atlikėjai limpa? Įdomu būt sužinot.”
Iš kurio požanrio?
O džiazas tai nevienodas?:)))))))
Adomui – o kokie atlikėjai limpa? Įdomu būt sužinot.
”Kažkaip viskas jau girdėta.”
Adi..nemanai kad persiklausei dziazo ir dab tau betkas atrodys VIENODAI.?
Recenzija, kaip visada, gera.
Albumas… tikrai neblogas, bet visgi nesužavėjo. Kažkaip viskas jau girdėta. Apskritai, vėlesni nei Better than Raw Helloweenai man kažkaip nebelimpa…
pas saurona nemirtingi pavadinimai recenziju. kaip ten udo recenzija vadinos, ar tik ne ‘desreles su raugintais agurkais’ ? :))
o albumo neprisiverciu vis paklausyt. Nors patikrint pasakyma ‘geriausias albumas, su andi deris’ noris patikrint, bo nelabai tikis, kad butu pranoke master of the rings ir the time of the oath
Puikus albumas!!!
Beje, pamirsau pamineti jog limited edition bonusai irgi geri, ypac See the night
nelabai megstu tokia muzika, bet final fortune daina ispudinga, o nuo 2:48 iki 3:50 pavyzdys kaip turi skambeti tikras, metaline dvasia alsuojantis metalas. tai gal net geriausia ju kada irasyta vieta.
labai gerai padirbeta. turbut gereusi kurinei is sito albumo butu kill it , the saints , Fallen to pieces
Geras albumas, bet tikrai ne geriausias su Deris. O atsakant Saviorui man Gamma Ray šių metų darbas labiau patiko nei Helloween.
Recenzija sudomino.
Albumą perklausiau vieną kartą.
Kol kas man jis atrodo geriausias iš visų HELLOWEEN albumų, kurie su Andi Deris’u.
Ypatingai veža reaktyvinis “Kill It”.
Ką gi, sukam antrą kartą…
puiki grupe, daro tai ka moka geriausiai ir neisradineja dviracio is naujo.
Visiskai sutampa nuomone su Saurono, iskyrus ties vieta su Falling to pieces (man netgi tai vienas megstamesniu tracku is sito albumo). Padirbejo daug geriau nei Gamma ray siais metais.
Beje siu metu leidiniu topuose pas mane butu 11 vietoj. O jei kalbetume tik tik apie albumus, tai imtu 9ta vieta mano sarase :]