ELVENKING „The Scythe“ – romantika ir mirtis

Išleidę albumą „The Scythe“, italų powerio meistrai ELVENKING teigia šiame darbe keliaujantys nauju keliu. Žodžiai jausmingi ir nebe tokie banalūs, kaip būdavo ankstesniuose albumuose, viršelis atrodo gundančiai ir šiek tiek agresyviai, nors agresyvumo pačiame albume ir nedaug.

Pradėkime nuo dainų tekstų. Jie labai pasikeitę: nuo malonios „elfiškos“ tematikos grupė šoktelėjo tiesiai į mirties ir romantikos patalus. Kaip teigia muzikantai Damnagoras (vokalistas) ir Aydanas (gitaristas), jie visuomet domėjosi „tamsiąja“ literatūros puse. Labai paveikė viduramžiškas menas ir mirties šokiai, kitaip vadinami „Totentanz“. Nors žodžiai kartais nuskamba labai „himiškai“, bet prie tam tikros nuotaikos jie skamba gerai.

Muzikine prasme ELVENKING padarė tikrai didelę pažangą – atsiskleidė gitaristo sugebėjimai, neblogai padirbėjo būgnininkas. Atsirado tikrai daug soluočių, kurių ne tiek daug naudota senesniuose albumuose. Šis ELVENKING pasikeitimas mane nudžiugino ir privertė perklausyti albumą keletą kartų. Ritminė gitara kartais pradeda erzinti besikartojančia melodija, bet viską gelbsti klavišai ir smuikas. Tik ko aš pasigedau? Ogi kažkur dingo visas folkloras. Beliko gitarų draskymas, klavišai ir keletas brūkštelėjimų smuiku. Vokalistas turbūt pradėjo lankyti dainavimo pamokas, nes išmoko puikiai išdainuoti aukštas natas. O gal ir persimokė? Vietomis persižaidžia betampydamas balso stygas, išgaudamas Ville Valo balsą, o tai pakankamai šiurpoka. Atsirado daugiau ekstremaliosios muzikos elementų. Įdėmiai įsiklausius vietomis galima išgirsti piktą growlą.

Albumas prasideda pagrindine albumo daina „The Scythe“. Prisigalvoję naujovių muzikantai mestelėjo po keletą „protingų“ frazių prieš kiekvieną dainą (tai mane truputėlį suerzino). Bet šis kūrinukas „sueina“ puikiai. Sunkios intro partijos su šiek tiek growlo tikrai pralinksmina ir nuteikia gerai muzikai. Viskas labai tvarkinga, gražios instrumentų partijos, puikus masteringas. Klausantis kitų dainų, nėra prie ko prikibti, bet „The Divided Heart“ mane papiktino – net suabejojau, ar čia metalas? Šioje kompozicijoje ir pasireiškia Damnagoraso „himiškumas“. Monotoniški trijų natų rifai arba tiesiog vokaliniai intarpai su bespiegiančio sintezatoriaus garsais priedainyje. Toliau – instrumentinis šio albumo tematikai skirtas „Totentanz“ ir paskutinysis kūrinys „Dominhate“, griebiantis už širdies, verčiantis dar kartą perklausyti albumą. Jame skamba turbūt geriausia soluotė per visą ELVENKING karjerą.

Taigi pasiruoškite 55 minutėms romantiško, originalaus, kartu gal ir „elfiško“ su šiek tiek naujovių ir permainų, šiek tiek pikto ir agresyvaus, mirtino, o gal mirštančio, bet neužmirštamo ELVENKING skambesio.

Vertinimas: 9/10
Elvenking „The Scythe“
© 2007 „AFM Records“

1. The Scythe
2. Lost Hill Of Memories
3. Infection
4. Poison Tears
5. A Riddle Of Stars
6. Romance & Wrath
7. The Divided Heart
8. Horns Ablaze*
9. Totentanz
10. Death And The Suffering
11. Dominhate

* tik digipack leidime