NAHASH „Nocticula Hecate“ – kai tamsa ima viršų...

Kažin, ar reikia šią grupę pristatinėti plačiau. Nors dalis šio portalo lankytojų dar vaikščiojo su sauskelnėmis, kai pirmą kartą pasirodė šis demo leidinys, per daugelį metų NAHASH išliko viena įdomiausių ir gerbiamiausių black metalo scenos grupių Lietuvoje. 1994 metų gegužės mėnesį pasirodė savo jėgomis išleista kasetė „Nocticula Hecate“. Po kelių metų ją perleidžia „Ledo Takas Records“. Po trylikos – savo veiklą pradedantys „Inferna Profundus Records“.

Kokia šio leidinio reikšmė šią dieną? Ar muzika vis dar aktuali? Be jokios abejonės. Jaunajai kartai tai gali būti lyg vedlys to, nuo ko viskas ir prasidėjo. Tuo tarpu mums, vyresniems – nostalgija, menanti jei ne prarastus, tai jau primirštus laikus.

NAHASH muzika visada pasižymėjo kur kas tamsesne, mistiškesne atmosfera, nei bet kurios kitos grupės kūryba. Ir tai buvo pastebima jau debiutiniame demo leidinyje. Penkios šaltos, bauginančios kompozicijos, persmelktos okultinių pinklių bei pirminių juodmetalio idėjų.

Kaip ir ne vienas to meto panašios stilistikos leidinys, „Nocticula Hecate“ prasideda virpinančiu, bet kartu ir raminančiu „Intro“. Stingdanti vargonų muzika gali pasirodyti banali, bet tai puiki įžanga tokiai muzikai, primenanti tamsiųjų mišių ritualą. Sveiki atvykę!

Toliau seka keturios užburiančios kompozicijos. Kaip ir įprasta to meto black metalui, įrašas nepasižymi gera kokybe, tačiau viską nugali nežmoniška, neviltinga atmosfera. Bet juk ji ir turi būti pagrindų pagrindas. Kaip vėliau dainavo VALEFAR, „Ne šio gyvenimo tamsa“… Puikus apibrėžimas.

NAHASH muzika puikiai įkūnija juodžiausio metalo sampratą – niūrią, tamsią muziką bei idėjas. Per penkiolika gyvavimo metų ir patys muzikantai sutinka, jog jų mąstysena, pasaulėžiūra kito. Tuo tarpu „Nocticula Hecate“ perteikia pasiklydusio žmogaus (o gal tiesiog būtybės) apmastymus. Tamsa – jo sesė, o aplinka pilna nepaaiškinamumų ir mistikos. Bet nuolatos brėžiama paralelė tarp sielos ir gamtos. Gamtos, kuri artima, kuri pražudo kūną, bet saugo dvasią amžinai. Didingas epiškumas, nuolankumas, garbinga baimė, susiliejimas ir persikūnijimas. Burtai ir nesibaigiantys apmastymų ir filosofijos vingiai nuolatos lydi pakeleivį šių kompozicijų fone.

Muzikinė leidinio pusė pasižymi santūrumu ir vėlgi – šaltumu. Pereinantys ritmai, nuolatinė nuotaikų kaita ir skausmo perpintas vokalas yra turbūt kertiniai dainų akmenys. Skambesys, kaip jau ir minėjau, prastas, bet įtraukiantis, užburiantis, žavintis. Nuo ilgesio prie laukimo, nuo baimės prie visiško atsidavimo. Patirtis aukščiau jausmų.

Drąsiai galiu teigti, jog per tiek metų ši muzika neprarado savo vertės, o kai kam gali tapti ir netikėtu atradimu. „Inferna Profundus Records“ veiklai tai puiki pradžia, o juodžiausios muzikos gerbėjams – priminimas. Geriausiems lemta gimti iš naujo…

Vertinimas: 8/10

NAHASH „Nocticula Hecate”
„Inferna Profundus Records“/„Nocturnal Woodlands Productions“, 2007

1. Intro
2. Eko Azarak (Lycanthropy)
3. Nocticula Hecate
4. Sabalyas
5. Thunor