Albumai
HELLSAW „Phantasm“ - juodoji estetika
Ar įmanoma klausytis juodmetalio vien dėl gaunamo estetinio pasitenkinimo, nekreipiant dėmesio į ideologiją, satanizmą ir kitus būtinus šio žanro atributus, kuriuos gauni nemokamai, kaip būtiną priedą prie atliekamos muzikos?
Jei pasirodys, kad ne, tai reikš, kad esu visai ne „trve“, nes malonumas, kurį gaunu klausydamas tos ar kitos grupės kūrybos, muzikos harmonija man žymiai svarbesnės nei idėjos, kurias propaguoja atlikėjai. Idėjinis „teisingumas“ nekompensuoja talento stokos, kad ir kiek „klyktų“ kai kurie juodosios scenos atstovai. Tekstai, kad ir apie ką jie bebūtų, yra labai svarbi viso muzikinio kūrinio dalis, bet jie tėra vienas iš kelių sudedamųjų bendro įspūdžio dalių. Tai apie ką aš čia? Kol visiškai nenusivažiavau į lankas, noriu atkreipti jūsų dėmesį į grupę iš Austrijos HELLSAW ir jų šių metų darbą „Phantasm“.
Grupės, o tiksliau dueto, kuriama muzika yra tradicinis melodic black metalas, be didesnių inovacijų, tipinis savo žanro atstovas nuo pirmųjų akordų iki vokalavimo manieros, bet visgi… Paprasti dalykai irgi gali būti mieli. Gitarų rifai, nors ir labai jau „bliakiniai“, saikingai pagardinti akustiniais intarpais, vos girdimais choralais, natūraliu vokalu, taigi galutinis rezultatas skamba visai nenuobodžiai. Nepiktnaudžiaujama blastais, dėl to muzika skamba nelabai agresyviai, minorinės gamos nuteikia svajingai ir melancholiškai, bet tai nėra depresinis bliakas, bent jau lyginant su tais keliais stiliaus atstovais, kuriuos teko perklausyti.
Vokalisto skrymingas sklandžiai pereina tai į hipnotizuojantį šnabždesį, tai į galingą groulą, kurio, tiesa, nėra daug. Įrašo kokybė kuo puikiausia, subalansuotas visų instrumentų skambesys, girdima viskas nuo boso iki menkiausios lėkštės. Melodijos iš pirmo (o ir iš antro) žvilgsnio atrodo visai paprastai, bet sukurtos ir sugrotos, kaip nebūtų keista apie tai kalbėti, nuoširdžiai, su meile, pagrindinė tema kūrinio metu keičiasi keliskart, muzikantai „nevarinėja“ to paties akordo visame albume ir už tai jiems ačiū. Nieko labai naujo ir revoliucingo išgirsti neteks, bet to ir nereikia. Tiesiog klausykite ir mėgaukitės.
Apie pačią komandą daug duomenų neatkasiau. Duetas artistiniais pseudonimais Aries (vokalas, gitaros, bosas) ir Svart (mušamieji) iš Austrijos gyvuoja apie kokius penkis metus ir šių metų albumas yra antras jų diskografijoje.
Vertinimas: 7 (o gal ir visi 8) /10
HELLSAW „Phantasm“
© 2007 „Folter Records“
1. Silent Landscape
2. The ember of your own
3. Phantasm
4. So far…
5. The inner revenge of nature
6. Omen
7. In memory
8. Frozen march
9. Outro
Komentarai
The ember of your own . Smagiai klausosi :)
Burn, speju kad ne del taves ir daro :)
jo imanoma klausytis- cia atsakymas i pirma klausimine pastraipa. Man px visi tie satanai, liuceferiai, bafometai, juodi drabuziai, kremas ant veido ir panasus meslas. Jei tikeciau barzdotu oziu, tai tikeciau ir usuotu dede ant debesies. Kitaip neimanoma, visa kita skiedalai. O black metal yra nuostabi muzika, beveik niekada nekreipiu demesiu i zodzius, vien dainu struktura teikia beprotiska malonuma. Visa kita slamsta. Del manes ir virseliu galet nedaryti.
Albumas antras.Pasižiūrėki atidžiau,nes split 7 Inch nėra pilnas LP.
Klausosi neblogai. O siaip albumas trecias, ne antras:)
šitie neblogi.