Šilta žvakių šviesa. Taip pat šilta ir raudona žibintų šviesa, nukreipta į improvizuotą sceną. Trys šimtai žmonių: vieni - vėlgi raudonose „Mulen Ružo“ kėdėse, kiti - visur aplinkui.

Nors paprastai re-unite’ai neatneša nieko gero, šis atvejis - išimtis, patvirtinanti taisyklę.

Šiais laikais muzikiniais, žanriniais ar instrumentiniais kokteiliais klausytoją jau sunkoka nustebinti. Sunkusis metalas ir etninė/religinė indų muzika viename lydynyje, hiphopo ir džiazo kokteilis...

Ne, Lemmy neatgavo balso, nepradėjo eksperimentuoti muzikoje ir dainuoti apie gatvės gaujų karus ar elfų rengiamas vienaragių medžiokles. Žodžiu, viskas tvarkoje, viskas taip, kaip ir turi būti.

Ką žinote apie metalinę Singapūro sceną? Aš tai nieko. Kaip beveik ir apie patį Singapūrą, beje. O šita mažytė valstybė-salelė, Metal-Archives.com teigimu, turi net 144 sunkiosios muzikos grupes!

Jei kokio nors geležgalvio paklaustum, ką jam sako vardas Alex Skolnick, jis greičiausiai: a) gūžteltų pečiais, b) atsakytų “a, TESTAMENT!”. Deja, tai toli gražu ne viskas, ką galima apie tokį asmenį pasakyti.

Kuo man patinka senos grupės? Tuo, kad jos turi kažkokį, galbūt laike įšalusį, mistišką užtaisą. Tegul muzika būna ne paties aukščiausio ir įdomiausio lygio, bet ji turi tą paslaptingą kokteilį...

Pirmas patarimas: neapsiribokite vienu šio albumo perklausymu. Nepatiko? Iškentėkite dar kartą. Ir, kad ir labai sunku būtų, dar kartą. O dabar jau galite sąžiningai dėti į šuns dienas ar klijuoti muzikantų nuotraukas neegzistuojančiose garbės lentose.

Tiesą sakant, perskaitęs anonsus apie naujai pasirodantį grupės, davusios visam metalinės muzikos požanriui pavadinimą, albumą, ne itin apsidžiaugiau. Labai jau pasimokiau su tais visais “sugrįžimais”, “atsikūrimais”, “nauja jėga” ir panašiais reklaminiais triukais.

Į Tolkieną mėgstančių metalistų tvirtoves ir lygumas atėjo džiaugsmas. Epiškieji austrai SUMMONING prieš savaitę į Ardą ir už jos ribų išleido naują opusą „Oath Bound“. Iškart perspėju, kad norint gerai suprasti šį albumą...

Penktadienio popietė prieš „Brutal Madness“. Keliasdešimt atliekamų litų piniginėje. Manevruojant Pylimo gatve žemyn, kažkaip gimsta mintis užsukti į “Zarazą”...

Jaučiuosi esantis pranašu. Recenzuodamas pirmąjį OSSASTORIUM darbą, minėjau, jog tikiuosi, kad kada nors ši grupė taps viena iš kertinių Lietuvos sunkiosios scenos vinių. Nežinau, ar tikrai vinimi, bet kad kažkokia kertine konstrukcijos dalimi — akivaizdu.

Įsivaizduoju, ką pasakytų vienas žymus lietuviško metalinio folkloro herojus, išgirdęs FREAK KITCHEN. “Kas čia per nu mietalas?” Taip, pirmasis įspūdis nieko nežinančiam apie šią grupę, ir išgirdusiam šių metų jų disko pirmuosius gabalus, turėtų susidaryti būtent toks.

Ką jūs pagalvotumėte apie grupę, grojančią jau virš trisdešimties metų, kuri naują albumą pradeda daina tokiu gana dviprasmišku pavadinimu – “Money Talks”? Dar gerai, kad ne “Money Sings”...

“I wrote this song for all my friends in Lithuania. When I grow up, I’m gonna be a famous rock’n’roll guitar player!”. No, these weren’t the words said at the beginning of the concert, but they could be the best reflection of the whole concert spirit.

“I wrote this song for all my friends in Lithuania. When I grow up, I’m gonna be a famous rock’n’roll guitar player!”. Ne, koncertas prasidėjo ne šiais žodžiais, bet, ko gero, geriausiai atspindi koncerto dvasią. Steve lietuviams patiko.

Ko gero, OPETH niekada nepasižymėjo kompozicijų gaivališkumu, gyvumu ar pamišusiu energingumu. Ponas Mikael’is Akerfeldt’as visada linko į kitus horizontus...

Ką paprastai žada grupių atsikūrimai? Norą užsidirbti iš vardo, žaidimą nostalgijos jausmu, savęs pačių plagijavimą... Ir labai retai – tos tikrosios, originalios grupės atsikūrimą, istorijos pratęsimą nuo to taško, kur ji buvo nutraukta.

Janne’ui “JB” Christoffersson’ui šių metų pradžia turėjo būti nelengva. Dvi grupės, kuriose “didžioji magiškoji elgeta” atlieka vokalisto vaidmenį — GRAND MAGUS ir SPIRITUAL BEGGARS — darė savo albumų įrašus.

Pasaulyje yra nemažai “all stars band’ų”. Neretai tarp jų būna ir išties gerų, kur “žvaigždės” susirenka ne tik pademonstruoti savo švytėjimą, bet ir parodyti savo kaitrą, savo branduolinį užtaisą, savo energiją. Būna ir... na, besilaikančių vien savo žvaigždiškumu...

Kaip žmonės paprastai leidžia tokią gana problematišką dieną? Paprastai eina į barus, gurkšnoja alų ar kitus skysčius, atsipalaiduoja po darbo savaitės.

Pakankamai agresyvu. Pakankamai pesimistiška. Pakankamai draivo. Nepakankamai įvairu. Nepakankamai sudėtinga. Nepakankamai gilu.

Septyneri metai — visgi mistiškas skaičius. O ypač, turint galvoje taip Bruce’o mėgstamą simbologiją, šie metai tikrai turėjo būti kažkuo išskirtini...

Tiesą sakant, šį albumą įsigijau man gana neįprastu būdu — prieš tai jo neperklausęs nei skaitmeniniu formatu, nei prisiklausęs atsiliepimų iš

Pirmąkart panevėžiečių grupę D.A.R išgirdau tik vos prieš pusantrų metų, “Metalikono 2003” metu. Žinoma, pavadinimas buvo girdėtas iš anksčiau, bet

Pasirinkau pakomentuoti turbūt vieną sunkiausiai komentuojamų albumų - Type O Negative "šedevrą" /šedevrą "Bloody Kisses". ;) Kodėl jau viskas taip

Ar jūs kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip atrodytų filmas, pastatytas… tikrų (bet ne skandinaviškos kilmės) black metal žvaigždžių, "black metal

Atrodo - tai grupė, kurios pristatinėti nereikia. ;) Ją žino visi, nors tarp nemetalistų yra ir negirdėjusių jos muzikos, bet vis tiek, vardan

"Nori būti populiarus amžinai? Tai mirk jaunas!" - tai senas rokerių moto. Kai kurie, labiau nuprotėję už kitus, vaikydamiesi amžinosios garbės,

Ar jums teko girdėti daug grupių, dainuojančių savo gimtąją kalba (apie anglakalbius nekalbu) ? O jei jie dar groja ne bet ką, o gothic metal? Iš

Kodėl nusprendžiau parašyti apie šį albumą? Priežastis paprasta - sentimentai… Praktiškai dėl šio albumo aš tapau metalistu ;). Tad dabar