SUMMONING „Oath Bound“ - tamsiausi Viduržemio epizodai

Į Tolkieną mėgstančių metalistų tvirtoves ir lygumas atėjo džiaugsmas. Epiškieji austrai SUMMONING prieš savaitę į Ardą ir už jos ribų išleido naują opusą „Oath Bound“.

Iškart perspėju, kad norint gerai suprasti šį albumą (o ir likusią SUMMONING kūrybą) ir pajusti jį visa galia, reikia pakankamai gerai pažinoti vieno tokio britų profesoriaus, Džono Ronaldo Ruelo Tolkieno kūrybą, konkrečiai “Žiedų valdovą” ir jo priešistorę “Silmarilioną”.

Nors nedidelė tragedija, jei ir neskiriate hobito nuo mumakilo. Tuomet galėsite tiesiog grožėtis giliu, atmosferišku, ambientiniu black metal. Kuriame, ko gero, iš blacko tėra likę du elementai — vokalas ir nuotaika. Bet visgi pilnatvę galima pajusti tik žinant visą bent jau Žiedo Karo istoriją, paveikusią tūkstančius žmonių visame pasaulyje, nors realiai ir nevykusią…

Siužetas. Kas skaitė knygą (Žiedų Valdovas: Karaliaus Sugrįžimas”), tie turbūt prisimena paslaptingą Elessaro, plačiau žinomo Aragrono, Aratrono sūnaus, vardu, kelionę Mirusiųjų Takais. Kas matė filmą, turėtų atsiminti žalsvai švytinčius apipuvėliškai atrodančius vaiduoklius. Taip, šio albumo pagrindine idėja pasirinkti yra būtent jie. Gana tragiška senovės Viduržemio tauta, sulaužiusi priesaiką vienąkart, ir pririšta prie itin ilgo galutinės mirties laukimo — tol, kol naujai iškilęs senųjų karalių ainis pakvies juos į kovą, kad taip galėtų ištesėti seniai duotą, bet lemtingai sulaužytą pažadą, kad galėtų ramiai sugrįžti į mirusiųjų karalystę.

SUMMONINGai, kaip visada, sugeba išsirinkti pačius tamsiausius Viduržemio epizodus ir vietas. Prieš tai išleisti albumai — „Lugburz“ (senoji Barad-Duro tvirtovė, Saurono būstinė Žiedo Karo metu) „Minas Morgul“ (viena iš Saurono tvirtovių, artimiausia Minas Tirith’ui — kažkada pastatyta žmonių, bet užgrobta Priešo), „Dol Guldur“ (Saurono tvirtovė Gudžiojoje Girioje), „Nightshade Forests“ (Gudžioji Giria) ir t.t. Nesuklydo ir šįkart. “Oath Bound” dainų tematika — pats didžiausias Viduržemio blogis, Morgothas (pats pirmasis gabalas „Bauglir“), Viduržemio subkontinentas, praktiškai sunaikintas senųjų karų su Morgothu metu (kompozicija „Beleriand“) ir taip toliau. Mirtis, pyktis, griovimas. Bet įdomiausia, kad tai pateikiama visiškai be agresijos. Arba jei visiškai tiksliai — su tokia tolima agresija, kad iki klausytojo ateina tik jos aidai…

Muzika ir atmosfera. Žiūrint stilistiškai — kelių žanrų ir požanrių kokteilis, kuriuos pagal laipsnių koncentraciją kokteilyje išdėstyčiau taip: 1) epic 2) (darkened?) ambient 3) black metalas. Kaip jau minėjau, vieninteliai blacko elementai — kai kurių kompozicijų atmosfera ir vokalas. Liūdesys, pakaitomis su drėgnu šalčiu. Neviltis, pakaitomis su grožiu. Didvyriškumas šalia trumpalaikiškumo… Žiūrint į instrumentus — savo prigimtimi natūrali yra tik distortinta gitara, visa kita — sintezuojami klavišiniai bei programuojama perkusija. Bet SUMMONINGų atveju tai laikyčiau tik privalumu, o ne trūkumu. Net ir alergiškiems Tolkieno kūrybai, fentezi ir visoms kitoms “kvailystėms” apskritai, šis albumas turėtų pasirodyti įdomus pavyzdys to, kaip visas neigiamas emocijas ir įvaizdžius galima perteikti be jokio draskymosi, apverstų kryžių ar visokių kitokių pomėgių mažumų įvaizdžių.

Ne, tai tikrai ne ta muzika, kuri tinka prie corpsepaintiškai išpaišyto snukelio (nors grupės siela Silenius bent jau anksčiau naudojo blackinį “makiažą”), decimetrinių šiferinių vinių “antenų” ant rankų ir kojų bei „true norverian black metal“ ideologijos/pozos. Tai muzika individualiam klausymui, grimzdimui į save… arba į įvykius, kurių niekad nebuvo.

Priešingai nuo ankstesnių albumų, pavyzdžiui, “Stronghold”, jaučiasi gerokai sumažėjęs masiškumo, didingumo jausmas. “Oath Bound“ albume beveik nebėra “žygiuojančių armijų”, “didingų mūšių”, “trimitų, būgnų ir fanfarų”. Dažniau kylantis įvaizdis – nematoma dvasia, laike keliaujanti per Viduržemį (atmetus perkeltinę prasmę, ko gero, galima sakyti, per žmoniją) ir iš aukštai aukštai stebinti, fiksuojanti visus purviniausius ir sunkiausius laikus/įvykius. Geri dalykai jai nerūpi — jiems apdainuoti yra visokie elfai ir panašūs speed power muzikantai. Čia gi – tik prietema, lavonais ir jais besimaitinančiais nusėti mūšio laukai, užmiršti ir sugriauti kapai bei tvirtovės…

Negi viskas taip idealu ir nėra prie ko prikibti? Žinoma ne. Taip, visas albumas klausosi labai maloniai, kol staiga paskutiniame gabale… pasigirsta choralai, labai jau primenantys pilną patoso MANOWAR skambesį iš kokio nors “Kings of Metal”… Ko jau ko, o šito nesitikėjau… Na bet… čia ne šaukštas, o tik arbatinis šaukštelis deguto, galbūt todėl jis ir nepagadina visos midaus statinės.

Išvados. SUMMONINGai (taip, visi du!) eilinį kartą parodė savo kūrybiškumą, fantaziją ir vis dar unikalų braižą. Muzika, kuri turėtų jei ne patikti, tai bent užkliūti tiek Tolkieno, tiek jo nežinantiems ar nemėgstantiems sunkiosios, giliosios muzikos gerbėjams. Na, o jei kada nors būtų statoma kokia nors alternatyvi “Žiedų Valdovo” versija, kurią, pavyzdžiui, režisuotų Tim Burtonas, nė neabejoju, kas būtų pasirinkti tokio filmo garso takelio kūrėjais.

Vertinimas 9/10

SUMMONING „Oath Bound“
©2006 „Napalm Records“

1. Bauglir
2. Across the Streaming Tide
3. Mirdautas Vras
4. Might and Glory
5. Beleriand
6. Northward
7. Menegroth
8. Land of the Dead