Albumai
OBITUARY “Frozen in Time” - užšaldyta lavoniena negenda
Taip pat skaitykite: OBITUARY „Frozen in Time“ – ar galima užšaldyti „mirties“ metalą?
Ką paprastai žada grupių atsikūrimai? Norą užsidirbti iš vardo, žaidimą nostalgijos jausmu, savęs pačių plagijavimą… Ir labai retai – tos tikrosios, originalios grupės atsikūrimą, istorijos pratęsimą nuo to taško, kur ji buvo nutraukta. Bet visgi nors ir retai, tokių atvejų pasitaiko. Vienas iš tokių itin sveikintinų atvejų — amerikiečiai deathsteriai OBITUARY.
Ne, jie niekada nepasižymėjo rafinuotu melodingumu, niekada nedemonstravo savo progresyvių technikos subtilybių, niekada pernelyg nelindo į filosofijos gelmes tekstuose… Viską pateikdavo tipiškai amerikietiškai — tiesiai, paprastai ir pakankamai brutaliai. Ne visiškai primityviai ar “pagal madą” — tiesiog taip, kaip aš įsivaizduoju, darytų paprastas, galbūt ne pas durniausias Amerikos redneck’as, kuriam įgriso monotoniškas, šabloniškas gyvenimas ir pati Amerika.
Ir štai po aštuonerių metų (neskaičiuojant live’ų ir antologijų), šie languotamarškiniai “prasčiokai” iš Floridos pateikia naują pykčiu bečirškantį blyną — albumą po atsikūrimo, pavadintą “Frozen in Time”.
Pavadinimas, tiesą sakant, labai taiklus. Skambesys toks, kokio grupės fanai ir turėtų laukti bei tikėtis — jokių rizikingų inovacijų, jokių eksperimentų, berniokai tiesiog varo tai, ką geriausiai sugeba. Taigi viskas ir klausosi smagiai, be nusivylimų, be abejonių ir bandymų apsispręsti, patinka šitas naujas darbas ar nepatinka. Manau, albumas turėtų itin imponuoti senajai Lietuvos headbangerių kartai — tiesiog atrodo, kad senos geros dienelės sugrįžta… ech…
Žodžiu, tiems, kas neabejingi senajam death metalui, kas prijaučia senajai Floridos death metalo scenai – šis įrašas labai rekomenduojamas.
Vertinimas – 8/10
Roadrunner Records 2005
1. Redneck Stomp
2. On The Floor
3. Insane
4. Blindsided
5. Back Inside
6. Mindset
7. Stand Alone
8. Slow Death
9. Denied
10. Lockjaw
Komentarai
“Manau, albumas turėtų itin imponuoti senajai Lietuvos headbangerių kartai…”
Aha, o aš jai ir priklausau. Gal dėl to ėmiau ir parašiau antrą review, nė nesusitarus.
trumpai drūtai:) nors kažko trūksta:P o pats albumas nei nustebino, nei nuvylė – kažkur per viduriuką;)