Albumai
SLAYER „Christ Illusion“ — amerikiečiai šiurpinami toliau
Nors paprastai re-unite’ai neatneša nieko gero, šis atvejis – išimtis, patvirtinanti taisyklę. Gal taip yra dėl to, kad re-unite’as – ne visai „tikras“, grupė juk nebuvo iširusi, tiesiog pas šiuos kaliforniečių trašystus grįžo metalinių mušamųjų legenda – Dave Lombardo. Ir jo indėlis jaučiasi pakankamai ryškiai.
Albumas tikrai stiprus. Kaip ir įspūdis, kad Lombardo niekur nebuvo išėjęs. Pirmas dalykas, kritęs į ausis pačios pirmosios perklausos metu – iš mušamųjų baterijos betrykštantis energijos ir grynos agresijos pluoštas. Pripažinkit, dauguma atvejų būgnai suteikia greičio, energijos įspūdį, bet retai kada jiems išeina perteikti pyktį, įsiūtį. Ką gi, Dave’ui tai pavyko. Kaip ir senaisiais laikais.
Geru ironijos-cinizmo, įsiūčio, nihilizmo užtaisu trenkia ir tematika. Kuo galima šokiruoti šiuolaikinius amerikiečius? Hm, krikščionių piketai prieš MARILYN MANSON pasirodymus jau aprimo, reiškia satanizmas ar antikrikščionybė – nebeaktualu. Reikia kažko naujo. Kas baisiausia amerikiečiui dabar? Žinoma, terorizmas ir viskas, kas susiję su islamu. Kaip pasakytų mūsų folkloro naujieji klasikai – OK, mes jamam šitą temą.
Trys dainos albume – terorizmo, šiuolaikinio karo ir net islamo tematika. Kas įžūliausia – į visa tai žiūrint ne iš dorosios pasaulio gelbėtojų tautos pusės, o iš absoliučiai priešingos. Žinoma, jau vos vos pasigilinus visame tame galima įžvelgti gerą cinizmo dozę, bet jei jau po rugsėjo vienuoliktosios visoms Jungtinių Valstijų radijo stotims buvo išplatinti sąrašai dainų, kurių NEREKOMENDUOJAMA leisti į eterį, ir tarp tokių dainų buvo „Highway to Hell“ ar „Holy Diver“, tai kaip tokiu atveju cenzoriai turėtų reaguoti į gabalą pavadinimu „Jihad“?
Optimizmu netrykšta ir likę gabalai. Tematika – SLAYER kontekste, nenustebinanti – sukrušti politikai, paprotinimai, kad Dievo nėra ir niekada nebuvo, karinių susirėmimų vaizdai, vėlgi, įtakoti politikų, pačios religijos idėjos idiotiškumas/žalingumas ir taip toliau. Didelis energijos užtaisas, kaip ir visuose kituose kaliforniečių darbuose.
Žodžiu, legendinė skerdikų ketveriukė stengiasi iš peties. Ir negali sakyti, kad jiems prastai sekasi. Tiesa, albume yra ir pakankamai vidutiniškų (ar jei griebiant griežčiau – naivokų, kaip tokiam kūrėjų amžiui) gabalų, bet stiprieji, mano manymu, pakankamai nusveria. O toks hitas, kaip „Cult“, galėtų išvis tapti antireligininkų himnu.
Skambesys. Be jau minėto antrojo mušamųjų kvėpavimo – nepasikeitęs. Ir tame galima įžvelgti tiek gerų, tiek blogų dalykų. Gerai, kad žinai, ko gali laukti ir nėra jokių slysčiojimų, bandomų pateisinti skambesio ieškojimu (kokie dar skambesio ieškojimai grupei, grojančiai jau virš 20 metų?). Blogai, kad viskas jau girdėta, ir tas užknisantis klausimas „ar to aš jau kitur pas juos pačius negirdėjau?“ iškyla gal kiek pernelyg dažnai. Detaliau nagrinėti gitarų partitūras ar juo labiau vokalą – nematau reikalo. Viskas gražu, viskas gerai, be to, viskas gerai pažįstama.
Kaip čia viską apibendrinus? Daug kur galima aptikti pareiškimų, kad tai geriausias albumas nuo „Divine Intervention“ laikų. Kai kas rikteli, kad net geriausias apskritai SLAYER istorijoje. Na, su pastarąja nuomone vargiai sutikčiau, bet pirmajai per daug neprieštaraučiau. Taip, ir po „Dieviškojo Įsikišimo“ buvo stiprių, gerų gabalų, bet didesne tokių gabalų koncentracija nė vienas albumas, bent jau šio teksto autoriaus nuomone, nepasižymėjo. O „Kristaus Iliuzijų“ stiprumas laipsniais tikrai nemažas… Bet nė nebandykite skiesti!
Vertinimas: 9/10.
SLAYER „Christ Illusion“
© 2006 American Recordings
1.Flesh Storm
2.Catalyst
3.Skeleton Christ
4.Eyes of the Insane
5.Jihad
6.Consfearacy
7.Black Serenade
8.Catatonic
9.Cult
10.Supremist
Komentarai
monotoniskumo netruksta..isimintiniausia daina man – Eyes of the insane…bet 9 balai tikrai per daug(juk , tuomet ,”Seasons in the abyss” butu vertas 20 balu)..visi zinom, kad jie gali ir desimtukui sukurt, bet toks albumas, matyt, bus sekantis..
Neperseniausiai atsipliūrijau CD su emule,bet dar neklausiau.Paklausysime ir įvertinsime.
“mane tai labiausiai nustebino tai, kad tam nerekomenduotinu dainu sarase yra Louis Armstrong – “What a Wonderful World”. cia dabar kodel???????”
Pasiziurek “Good Morning Vietnam” ;)
na sitas albumas po diaboluso ir ghua yra atgaiva ausims, bet… i didziausias aukstumas jo nekelciau, nors overall darbas neblogas
Albumas tikrai mane pamalonino – groja kaip senais gerais laikais, o nu-metal itakotu vietu ne taip ir daug. Jamu schita darba, ir nepiskit proto, kad nuobodu ar textai xujovi. Geriausias ju darbas nuo “Divine Intervention” tai tikrai. Nebeliko to uzhpisantschio hardcore’o ir panaschaus schudo. Ir nereikia taschia laukti muzikiniu experimentu…
mane tai labiausiai nustebino tai, kad tam nerekomenduotinu dainu sarase yra Louis Armstrong – “What a Wonderful World”. cia dabar kodel??????? svelniai apakau
Vakar perklausiau. Bent jau man pasirode laaaaaaaaaaaaabai nuobodu. Slayer po “Seasons..” daugiau nieko gero ir neisleido. Deja.
klausiau tik Cult gabalą, muzika isties kvepia senesniais laikais, bet jua lyrics’as….
Galėtų jiems Visiškos Tamsos ir Blogio Kultas tekstus rašyti ir tai geresni būtų.
Dar negirdėjau, bet būtinai žadu gaut. Iš recenzijos supratau, kad bus geras.
Ne keturiolika, o dvylika metu =/
Pritarsiu daugumai – geriausias Slayer’iu darbas per keturiolika metu. Vel atsirado ta agresija kurios taip truko paskutiniuose trijuose albumuose.
Geras albumas.
“kad viskas išleista po “Divine Intervention” buvo visiškas abomination’as”
kaip pats minejai, cia tavo nuomone. Man tai God hates us all kaip tik kabina. Vis geriau nei 10 albumu labai panasiu leist.
” nes viskas negerai kaip ir nelabai gražu”
sorry ,čia truputi nusišnekėjau, norejau parašyt ” nes ne viskas taip gerai ir ne taip viskas gražu… ”
o tas “viskas” tai turėta omeny gitarų partijas ir vokalą. Techniškai tai tie patys slayeriai , bet po galais šis albumas man dvelkia tokia pat monotija kaip ir “Diabolus…” ir “G.H.U.A”, nei vienos įsimenamos soluotės ,visi rifai kaip vienas ir tas pats , Araya vokaluoja ,atseit “agresyviai”, kaip ir ankstensiuose dviejuose “šedevruose” , džiugindamas nebent tuo kad atsisakyta žožio fuck po 20 kartų viename gabale. Čia tik mano asmeninė nuomonė, bet tai tik dar vienas vidutinis slayer’iu darbas.
“tai gal ir reikėjo panagrinėti detaliau, nes viskas negerai kaip ir nelabai gražu…”
Nesurpatau, kas “viskas negerai” ?
“Detaliau nagrinėti gitarų partitūras ar juo labiau vokalą – nematau reikalo. Viskas gražu, viskas gerai, be to, viskas gerai pažįstama”
tai gal ir reikėjo panagrinėti detaliau, nes viskas negerai kaip ir nelabai gražu…
“Daug kur galima aptikti pareiškimų, kad tai geriausias albumas nuo „Divine Intervention“ laikų”
atsižvelgiant į tai ,kad viskas išleista po “Divine Intervention” buvo visiškas abomination’as, tai Kristaus iliuzijos truputį pakėlė kartelę, bet 9/10???? Už tematika ir blastus???OVERRRRATED!
Heh, the same old shit! And the shit is good! Slayer iš tų grupių, kurioms muzikinių ieškojimų fanai tikrai neatleistų :) Atskiras respect bandui už “Jihad”, tiek už “naglumą”, tiek už muzikinį apipavidalinimą. Vienas įdomesnių kūrinių albume. “Cult” jo, toks naivokas, bet dėl to juokingas. Iš manęs būtų gavę balu mažiau, bet šiaip esu linkęs sutikti su Adžio teiginiais.
ne, nu bet is tiesu geras albumas :))
Turint omenyje tai, jog visus iki tol buvusiaus albumus isjungdavau vos paklauses. nes uzkknisdavo, o sita isklausiau gan mielai visa, tai man sitas kaip ir geriausias butu :), tik to vokalo tai nepernesiau ir nepernesiu niekada!, o muzika vietom vezanti, nustebino
Nu blemba, nepatiko :/
Nei vienos kabliuojančios dainos neatradau, reikės dar porą sykių perklausyt.
nu man žodžiai kaip tik truputį juoką kelia. Ypač tokios vietos, kaip “666!” gabale “Cult”. O Lombardo indėlis tai tikrai jaučiasi.
pakoleikas geriausias Slayer albumas po “Divine Intervention” ir visu senuju albumu, kurie buvo pries DI.
Na man sita grupe visada visiskai nepatiko, bet butinai perklausysiu, gal ims ir patiks ( kaip su paskutiniuoju Nile albumu buvo). Retai gi kas 9 gauna