MOTÖRHEAD “Kiss of Death” — uolos teberieda

Apžvelgiama albumo promo versija, tuo tarpu jis pats pasirodys tik rugpjūčio 29 d., todėl viršelio dar nėra.

Ne, Lemmy neatgavo balso, nepradėjo eksperimentuoti muzikoje ir dainuoti apie gatvės gaujų karus ar elfų rengiamas vienaragių medžiokles. Žodžiu, viskas tvarkoje, viskas taip, kaip ir turi būti MOTÖRHEADuose.

Lemiui 60-imt. Ir jam tai dzin. Rokenrolo Mesijas (taip, jis gi irgi gimęs gruodžio 24-ąją) nė negalvoja trauktis iš scenos — vos ne kiekvienais metais šmėkšteli „Wacken Open Air“ festivalyje, reguliariai kas pora metų išleidžia po albumą ir sėkmingai toliau vartoja alkoholinius gėrimus. Tiesa, sako, mažesnėmis dozėmis — butelio burbono per dieną nebesueina…

Pasklidus nuogirdoms apie “Bučinio” įrašų planus, nė kiek nenustebau. 2004-ųjų “Inferno” buvo pakankamai stiprus (sakyčiau, netgi šiek tiek besiskiriantis nuo ankstesnių savo “sunkumu”), jokių gandų apie galimą grupės iširimą nebuvo girdėti (o, tiesą sakant, ko jiems ir skirstytis? Bent jau mano nuomone, komanda šiuo metu optimali), tad kame čia galėjo būti siurprizas. Tiesiog dar viena, kokybiška, nors ir niekuo ypatingai neišsiskirianti dovanėlė tokios muzikos mėgėjams.

Albumas tikrai nėra kažkuo ypatingas. Nieko negirdėto nėra. Klausant gabalus, pastoviai iškyla asociacijos su kitais — ankstesniais — motorgalvių darbais. Ypač tokį įspūdį sustiprina “God Was Never On Your Side” (surask 10 esminių skirtumų nuo “Ain’t A Nice Guy” ;) ir “Christine” (čia, be klasikinio rokenrolo rifo, Lemis kažkur dar ir lepteli — “playing with the ace of spades…” :).

Bet… po velnių, tai ir yra gerai! Draivas, (gal jau kiek ir lėčiau) sruvenanti energija, tas su niekuo nesupainiojamas skambesys, nutrūktgalviška, nerūpestinga nuotaika, pamainomis su tamsiais, niūriais ir purvinais vaizdais. Taip, dabartinis grupės skambesys nuo praėjusio amžiaus skambesio gana žymiai skiriasi, bet tas skirtumas visai logiškas ir natūralus. Tematika — ta pati: kasdienis purvas, kuriame murkdosi visi žmogeliai, visokie ne itin malonūs vaizdeliai ir panašiai. Miela ir tiek.

Vienas tikrai smagus akcentas — paskutinė daina, “bonusas” “R.A.M.O.N.E.S.”, skirta ko gero pirmajai (pasiekusiai žinomumo statusą) pankroko grupei THE RAMONES.

Tiesą sakant, nesistebėsiu, jei jaunesni klausytojai, kurių metalinė “karjera” prasidėjo ne nuo Lemio komandos, šio albumo nesupras ir neįvertins. MOTÖRHEADus arba pamėgsti ir jie tau visada lieka kažkoks savotiškai šiltas prisiminimas, panašiai kaip į rankas vėl paimant savo pirmąją gitarą, arba… na, tiesiog nesupranti, kodėl “tiek daug durnių juos mėgsta”.

Žodžiu, dabar lauksim 2008-ųjų ;). Ir beje, albumas oficialiai išeina dar daugiau nei po mėnesio. Prisipirkt alaus, gerai atšvęst netrukus įvyksiantį oficialų albumo išleidimą ir pridavus butelius sukaupt pinigų paties disko įsigijimui laiko dar tikrai yra.

P.S. Ar pastebėjote, kad britai pastaruoju metu kažkaip pamėgo Mirtį? “Dance of Death”, “Kiss of Death”, “A Matter of Life and Death” (beje, pastarasis išleidžiamas po 5 dienų nuo “Mirties bučinio” išleidimo).

Vertinimas: nedrįstu. Vienu metu norisi rašyti ir 5/10, ir 10/10. Vidurkio vesti širdis neleidžia.

MOTÖRHEAD “Kiss of Death”
© 2006 „Sanctuary Records“

1. Sucker
2. One Night Stand
3. Devil I Know
4. Trigger
5. Under The Gun
6. God Was Never On Your Side
7. Living In The Past
8. Christine
9. Sword of Glory
10. Be My Baby
11. Kingdom of the Worm
12. Going Down
13. R.A.M.O.N.E.S.