BORKNAGAR „Epic” - ar epo gali būti per daug?

Tiesą sakant, šį albumą įsigijau man gana neįprastu būdu — prieš tai jo neperklausęs nei skaitmeniniu formatu, nei prisiklausęs atsiliepimų iš žmonių, kurių muzikiniu skoniu pasitikiu. Tiesiog vieno koncertu metu vienas geras (ir patikimas) pažįstamas užrodė rudo apipavidalinimo diską nemažoje “Ledo Tako” parduodamų diskų krūvoje. Visada buvau neabejingas BORKNAGAR’ams (ir ne vien dėl muzikos), o čia dar gera nuotaika, įtakota gero renginio ir tegul nors prasto ir skiesto, bet visgi alaus… Beje, vėliau man diską užrodęs žmogus prisipažino, kad visgi jam šis leidinys nepatiko. Man — visiškai priešingai.

Taigi, kas įvyko per tuos trejus metus nuo “Empiricism”? Norvegijos kilometraplaukiai nuo pat pradžių judėjo epiškumo linkme, bet paskutinysis albumas… na, artimiausios muzikinės asociacijos, perklausius pirmus kelis gabalus — EINHERJER ir… BLIND GUARDIAN. Taip, tikrai neįprastas derinukas, bet…

Apie jokį true black metal čia nereikia nė svajoti. Tiesą sakant, susidaro toks įspūdis, kad black metal elementai čia tėra vos ne kaip priedainis standartinėje roko dainoje — kartais tai gal ir viso gabalo esmė, kartais — tiesiog koks nors įsimintinas motyvas, padedantis klausytojui susieti kompoziciją su jos pavadinimu ir atskirti nuo kelių šimtų tokių pačių. Bet priedainio niekada nebūna daugiau negu pačios pagrindinės temos, dėl to jis ir vadinasi priedainiu…

“Epiškajame” būtent taip ir yra su juodmetaliu. Transcendentinis (ir paprastas), tegul ir sintezuotas pianino motyvas, dar šiek tiek apgrotas gitara, gali tęstis ir kelias minutes, o mušamųjų perkūnija ir gitarų chaosas užgriūna kokiai pusei minutės, sukelia audrą ir vėl nutolsta… Ir vėl ramios melodijų bangelės, raminančiai ir, regis, per amžių amžius sūpuojančios tą pačią seną degutu ir pakulomis sandarintą norvegišką žvejo valtį…

Vintersorgas su vokalu išdarinėja neįtikėtinus (nors gal teisingiau būtų sakyti — netikėtus) dalykus. Jei kas nors negali pakęsti BLIND GUARDIAN “The Eldar”, tai su kol kas paskutiniuoju BORKNAGAR disku reiktų elgtis itin atsargiai — tam tikra prasme čia netgi blogiau… Na o seniems Vintersorgo fanams tai galimybė išgirsti, iki kiek prasiplėtė šio tikrai neeilinio apsnigtų miškų ir trolių šalies muzikanto galimybių ribos.

Nemanau, kad apie kiekvieną gabalą kalbėti atskirai čia būtų protinga. Jie skirtingi, nors ir turi kažką bendrą, apjungiančio „Epic“ kaip albumą, o ne kaip “very best of”. Bet neištversiu nepaminėjęs kelių man labiausiai įstrigusių: „The Weight of Wind“, „The Inner Ocean Hypothesis“ ir „The Wonder“. Paprastai galingiausi, įtaigiausi gabalai dedami į pačią albumo pradžią. „Epic“ albume — tai išimtis. Pats galingiausias gabalas — paskutinysis. Kas tai? Man kažkaip norisi manyti, kad tai ženklas, reiškiantis daugmaž tai: “ties šiuo lygiu mes pabaigiame. Juk sekančiame albume nebegalėsime startuoti žemesniu lygiu, nei šis?”

Visą muziką drįstu apibūdinti vienu žodžiu: balansas. Balansas tarp paprastumo ir įmantrumo, melodingumo ir šiurkštumo, lyriškumo ir agresijos. Balansas išlaikytas.

Kaip atskirą dalyką reikia paminėti dainų žodžius. Aišku, čia irgi nagus prikišo Vintersorgas. Pirmas įspūdis — knaisiojamasi vidiniame žmogaus kosmose ir pastarojo santykis su išorine Visata. Taip taip, žodžiu, Vintersorgo stilius, kartais, prisipažįstu, atrodantis kaip pilstymas iš tuščio į kiaurą, naudojant aukštą terminiją… O pažvejojus ilgiau… Na, ko gero tai ir yra gyvenimo esmė — amžinas ciklas, trintis tarp vidinio “savęs” ir išorinio pasaulio, amžinas ieškojimas ir chaosas, susidedantis iš smulkių, bet sistemingai judančių dalelių… Chaosas yra velniškai sistemingas, draugai. Ir jei mes nesugebame įžvelgti jame griežtos tvarkos, tai dar nereiškia, kad jos ten nėra…

Spėju, tarp konservatyvesnių (ar reikia sakyti fundamentalesnių?) juodmetalio mėgėjų ir liberalesnių fanų gali kilti ginčas — kas tai? BORKNAGAR progresas ar regresas? Aš stočiau į “progreso” pusę. Turbūt čia vienas iš nedaugelio atvejų, kai muzikos keitimasis grupėje ir naujų srovių ieškojimas daro ją tik įdomesne.

BORKNAGAR nestovi vietoje. Anonsavę savo planus įrašyti grynai akustinį albumą, bent jau manęs visiškai nenustebino — link to jau akivaizdžiai einama „Epic“ albume. Tikiuosi, čia pasikartos FINNTROLL “Visor om Slutet” precedentas — akustinis albumas gerokai išsiskiria iš likusios diskografijos, bet yra toks pat kokybiškas, įdomus ir… na, tiesiog labai gerai susiklausantis, su tegul ir nebūdinga grupei nuotaika. O taip pat — prieštara mitui, kad lyrinė/akustinė kūryba pranašauja grupės nupirzimą, norą užsikalti babkių, praplėtus savo auditoriją ir t.t.

Ką gi, lauksim.

Mano vertinimas: 11 iš 10 galimų balų :)

BORKNAGAR „Epic“ ©2004 Century Media Records
Tracklist:

1. Future Reminiscence
2. Traveller
3. Origin
4. Sealed Chambers of Electricity
5. The Weight of Wind
6. Resonance
7. Relate (Dialogue)
8. Cyclus
9. Circled
10. Inner Ocean Hypothesis
11. Quintessence
12. The Wonder

P.S. Diske taip pat pateikiamas ir labai nuotaikingas video iš albumo įrašų sesijų, tikrai vertas peržiūrėjimo ;)