SHADOWDANCES akustinis atsisveikinimas - šešėliai išsisklaido, bet prietema išlieka

Šilta žvakių šviesa. Taip pat šilta ir raudona žibintų šviesa, nukreipta į improvizuotą sceną. Trys šimtai žmonių: vieni – vėlgi raudonose „Mulen Ružo“ kėdėse, kiti – visur aplinkui. Visi paskendę tamsiai raudonų atspalvių šešėliuose (išskyrus tuos, kurie prie baro – ten, žinoma, pagal visus priešingybių dėsnius – viskas mėlyna). Ir šešėliai pradeda šokti…

Nesu didelis kamerinių koncertų lankytojas, tad gal dėl to, jog čia – SHADOWDANCES, gal dėl to, kad – atsisveikinimo, šis koncertas man lieka vienu įsimintiniausių koncertų tiek „mulenružinėje“ Lietuvos undergroundo epochoje, tiek tarp matytų koncertų apskritai. O gal taip yra ir dėl ribos tarp muzikantų bei žiūrovų nebuvimo. Kitas jausmas, kai pertraukos metu gali vienam muzikantui paspausti ranką, su kitu – susidaužti (tegul ir plastikiniais) bokalais alaus. Atrodo, ir muzika tada ima skambėti kitaip…

Velniai griebtų, o ji skambėjo tikrai gerai. Laima. Juodas. Aidas. „Legionierė“ violončelininkė Dovilė. Raima. Giedrius. Toks jausmas, kad nedėta jokių specialių pastangų, viskas plaukė tiesiog savaime. Na, gal išskyrus vieną gabalą – kažkurį iš naujųjų, apie kurį Juodas įspėjo. Taip, su juo buvo problemų. Bet mano nuomone ne dėl to, kad darytos kažkokios klaidos, ar nesusigrota. Greičiau dėl to, kad pats gabalas dar paauglystės stadijoje: nenusišlifavęs, partijos nesulipusios, ypač tai buvo akivaizdu vokalo srityje. O visa kita – gerai. Tikrai gerai.

Atskirai norėčiau paminėti Juodo vokalą. Palyginus su „elektriniu variantu“, akustinėje aplinkoje jis skambėjo žymiai įspūdingiau. Tikrai galinga ir įspūdinga ekspresija, nuoširdumas ir galų gale balso tembras žymiai geriau „lipo“ prie kiek švelnesnio akustinio garso, nei elektronikos iškraipytų virpesių. Tiesą sakant, skambėjo geriau net už įrašus, kas paprastai pasitaiko pakankamai retai.

Nors grupė ir (tikėsimės, ne visiems laikams) išsiskirsto, apie kūrybos proceso nutraukimą kalbų nėra (žinoma, iš grupės branduolio nelabai ko daugiau galima ir tikėtis). Tą liudija ir koncerto setlistas – daugiau nei pusė gabalų – nauji, neįtraukti nė į vieną iki šiol išleistą albumą, o dauguma jų net ir išvis negirdėti (ar bent jau neatpažįstami).

Sprendžiant iš publikos pasipiktinimo dėl taip ir neiššaukto biso (o gal jis buvo iššauktas? Deja, galimybės neleido pasilikti „Mulen Ruže“ kiek ilgėliau), koncertas patiko ne vien šio teksto autoriui. Iš tiesų – koncertus, kurių pratęsimo nuoširdžiai norėjau, iki šiol galėjau suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Dabar tenka „praimti“ ir antrąją ranką…

Sprendžiant iš blizgančių akių ir kiek apsimestinai kuklių šypsenų, koncertas gerai praėjo ne tik klausytojams, bet ir muzikantams. Malonu matyti ir tai, ypač pripratus prie dabartinės situacijos, kai garso ar dar kokių nors techninių dalykų keiksnojimas vos muzikantui nulipus nuo scenos yra įprastas dalykas.

Na o tuo tarpu tenka atsisveikinti. Ačiū, SHADOWDANCES! Tikiuosi, visgi čia ne paskutinis kartas, kai teko jus matyti gyvai. Tegul tai būna kad ir vienas ar keli re-united tipo koncertai, ar dar geriau – tolesnė pilnavertė kūrybinė/koncertinė veikla po „atostogų“ – Lietuvos publika, manau, jūsų lauks.

Setlistas:

1.Forever*
2.Crawling
3.The Girl*
4.Awaking Inside
5.And it Feels*
6.Winter in my heart (VAST cover)
7.Suicide World/River of Lost
8.Siela Gęsta*
9.World Made of Nothing*
10.Dark Bridges

11.Like Never Before
12.Blossom*
13.Shy
14.Fragile Dreams (ANATHEMA cover)
15.When she closed her eyes*
16.Aching*
17.Your Deadly Cure*
18.Hurt (NINE INCH NAILS cover)
19.Supression*/ Sweet Dreams (MARILYN MANSON cover)
20.Aura*

________
* Nauji kūriniai