Albumai
RUDRA „Brahmavidya: Primordial I“ — kai pakvimpa smilkalais…
Ką žinote apie metalinę Singapūro sceną? Aš tai nieko. Kaip beveik ir apie patį Singapūrą, beje. O šita mažytė valstybė-salelė (mažesnė už Lietuvą 100 kartų, bet prilygstanti mums gyventojų skaičiumi), Metal-Archives.com teigimu, turi net 144 sunkiosios muzikos grupes!
Bet RUDRA mano dėmesį patraukė ne savo kilmės šalimi, o “stiliaus” apibūdinimu — vednic death metal — ir savo tematika: indų mitologija (taip, jaučiu silpnybę įvairių šalių mitologijoms). Šiuo metu turbūt nusprendėte, kad dabar pradėsiu kankinti jus visokiais nuobodžiais vedų mitais, indiškomis pasakomis, painiais vardais ir t.t. Nė velnio. Nes aš pats toje indiškoje mitologijoje visiškai nesigaudau. Turbūt, kaip ir nemaža dalis likusių europiečių. Čia jums ne torai, odinai ir afroditės…
Ką gi, kiek pasiknisus, paaiškėja, kad Rudra (lietuviškas tiksliausias vertimas turbūt būtų “Staugūnas”) yra audros, medžioklės, mirties, Gamtos ir Vėjo dievas, ankstyvoji Šivos (šitas gal labiau girdėtas?) versija. Pats tas kietam ir ambicingam deathmetaliui, ar ne?
Ir reikia pripažinti, pavadinimas (bei jį persekiojantys įvaizdžiai) taikliai atsispindi bent jau šio albumo muzikoje: šalia aršaus pykčio muzikoje skamba ir atmosferiškas gilumas, kažkokia paslaptinga pritemdyta erdvė, šiek tiek hipnotizuojanti klausytoją.
Jei šį albumą bandytume lyginti su kitų, žinomesnių, grupių kūryba, teigčiau, kad “Brahmavidya: Primordial I” skamba kaip ankstyvesniųjų NILE ir tribal epochos SEPULTURA kokteilis. Žinoma, skirtumų nuo šių grandų yra. Ir nemažai.
Vokalas. Gana aukštas, šiurkštus, pakankamai monotoniškas. Iš pradžių tas monotoniškumas gal kiek ir kliūva (ir pirmąkart klausant įrašą gali nuteikti skeptiškai), bet vėliau, susiliejęs su muzika, pradeda smagiai hipnotizuoti klausantįjį. Apskritai, monotoniškumas, atsikartojimas, ciklai šiame albume vaidina labai didelį vaidmenį, kaip ir visoje hinduizmo filosofijoje/religijose. Grįžtant prie vokalo, kartais jis net panašesnis į black metalo manierą, nei į death.
Agresija. Bendrai įvertinus, ne tokia jau stipri. Arba gal tiksliau būtų sakyti — naudojama ne kaip poza ar įvaizdis, o nukreipta į vidų, uždaryta pačioje savyje. Dievas Rudra agresyvus ne dėl to, kad žmonės ar aplinka jį tokiu padarė, tai tiesiog yra jo esmė, jis tokiu “gimė”, jis tam “gimė”. Bet laikyti albumo “ramiu” tikrai negalima.
Mušamieji. Vėlgi, sukeliantys dvejopus įspūdžius. Gilūs reikiamose vietose ir greiti “bačkos” dūžiai veikia kaip hipnotizuojantis šamaniškas būgnelis, matyt, kažkokie indiški timpanų analogai — taip pat, o štai solinukas kartais taip dvelkia bliakiniu primityvizmu (nebūtinai blogąja prasme) ir iššoka iš bendro konteksto, kad žmogus net sutrinki. Bet kuriuo atveju, bendras visos perkusijos baterijos efektas — tikrai geras.
Atmosfera. Kaip jau minėjau, kažkas panašaus į NILE, tik gal kiek įtaigiau. Klausydamas NILE jautiesi daugiau kaip kino teatre, kur rodomas tegul ir neblogai pastatytas, su gražiom dekoracijom, bet visgi tik filmas, tuo tarpu RUDRA panašiau į spektaklį, kuriame retkarčiais sudalyvauji ir pats — viskas vyksta daug arčiau klausytojo.
Albumo garsas. Gal dėl techninių kliūčių, o gal dėl žmogiškųjų klaidų garsas kažkoks… padūmavęs. Vokalas ir minėtasis solinukas vietomis gal jau kiek per daug iššoka iš visos likusios masės, gitaros — neryškios, egzotinė perkusija “nustumta” irgi tolokai. Žinoma, gal toks ir buvo užmanymas — dievai juk retai kada pasirodo vidury giedros dienos, paprastai labiau jie mėgsta rūką ar smilkaluose skendinčias šventyklų sales… bet bent jau man, visgi pripratusiam prie vakarietiškų standartų, toks skambesys kažkaip kreivokai klajoja ausyse.
Pasakoti galima dar daug — apie įdomius “nemetalinius” intarpus, indišką moterišką vokalą, bet, perfrazuojant vieną pasakymą, geriau vienąkart perklausyti, nei dešimt kartų perskaityti recenziją. Tad klausytojams, mėgstantiems atmosferinę muziką, labai rekomenduoju.
P.S. Norite atlikti eksperimentą? Užsidekite gerų indiškų smilkalų (ne, ne tų iš “Maximos” po 2 Lt) ir užsileiskite “Brahmavidya: Primordial I”. Stebėkite dūmelį ir klausykitės muzikos. Efektas — tikrai smagus ;).
Vertinimas: 8/10
RUDRA „Brahmavidya: Primordial I“
©2005 „Demonzend Records“
1. Twilight of Duality
2. Ananya Chaitanya
3. The Pathless Path to the Knowable Unknown
4. There the Sun Never Shines
5. Veil of Maya
6. Ageless Consciousness, I Am
7. Meditations on the Mahavakya
8. Aham Brahmasmi
9. Shivoham
10. In the Fourth Quarter: Turiya
Komentarai
tikrai geras dalykas, dar gal pries pora menesiu paklauses labai nustebau isgirdes juos ;] tikrai patiko, dar dabar keleta kartu prasuku…
bekompromisini as pvz suprantu, toki blacka:siurkstu, nenudailinta, neisblizginta prodiuseriu, neirasyta kokioje nors super studijoje, be jokiu isdailintu melodiju, soliaku, be bobos ar svaraus vyrisko vokalo, be kliapuku ir t.t.
+ tiesiogine, sventvagiska lyrika, be jokiu metaforu ir be misku bei vilku, menulio ir sneiguotos nakties:)
Pabandyk, kad ir situos amerikonus:
http://www.myspace.com/profanatica
jie vieni is nedaugelio,kur nepasikeite per pasatruosius 15 metu.
Bekompromisini galima pakeisti i “tru”
Tai vat būtent. Pasidarė rimtai įdomu/juokinga. Yra itin dažnai (ypač bliako) recenzijose pasitaikantis terminas – “bekrompromisnis”. Ar tai nėra jau paties žargono šiukšlė, t.y. praktiškai nereiškiantis nieko, tik krūtai atrodantis žodis? Jei ne, kas tada yra kompromisinis bliakas (arba koks kitas požanris) ?..
Adi, manau, kad puikiai zinai, ka norejo pasakyti sol, tad kam gaisti laika veltui.Kabinejimasis prie zodziu gaunasi.
Seniai norėjau paklausti, o kas tada būtų “kompromisinis” BM?
Dar keletas nezinomu ir linksmu BM nuorodu is Singapuro zemes :)
http://www.myspace.com/ctanic666
http://www.myspace.com/rituael
http://www.myspace.com/istidraj
http://www.myspace.com/helmskey
Kas keisciausia,tai kiek buvau klauses irasu pries 10-12 metu nelabai kas pas juos scenoje ir pasikeite.Kaip speigas ir minejo tas bekompromisinis BM negali nezaveti :)
Nezinau visos planetos valsybiu scenu labai gerai(ir niekas to nezino)tad nereikia saipytis is manes ,bet juk yra Metal-Archives ir panasus resursai. Zinoma ir savo galvoje islike kazkiek info apie senasias grupes kuomet fanzinuose budavo scenu reportazai(gaila dabar niekas tokiu nebedaro).Nors pasakysiu tik tiek,kad ir be jokiu MA galeciau apibrezti nemazai saliu metalines scenas.Bet cia nepasikelimas ar arogancija. Juk sunkiojoje scenoje as nuo 1986-87m tad manau siek tiek info galejo ir susikaupti pragertoje smegenineje :P …
sol_invictus zino visas grupes zemeje
http://www.mightyimpiety.com/
uzeikit, manau patiks.su garsu rekomenduotina
sol isvardintas grupes ir as zinau, nes anksciau apie jas kas antrame zine buvo parasyta.Ypac Impiety. O siaip azijatu isskirtinis bruozas tuo metu buvo as, kad jei jau blacka grojo,-tai itin zostka,jokiu ten melodic female vocals:)
Beje, tuo paciu prisiminiau Forsaken-geras doomas is Malaizijos,o kadaise dar teko Tadui recenzuoti du malaiziskus zinus.Tada tai buvau ekspertas Malaizijos grupiu:)
As zinau 3 grupes is Singapuro :).Trecioji RUDRA ir ja jau buvau girdejes ir be recenzijos.O siaip del “statistiniu” ferrumieciu cia jau reiktu ju paciu paklausti.Tikrai nemanau,jog jie tokie apsileide ir visiskai nesidomi muzika is tolimesniu regionu.Aisku tokiu nera daug,bet nereikia visu nuvertinti :) ….
Jonai, jei tu žinai dvi grupes, tai nereiškia, kad visi žino :) Paklausk eilinio statistinio ferrumiečio, kiek jis žinojo sunkiosios muzikos grupių iš Singapūro iki šios recenzijos ar Robo reporto apie metalovą koncą Malaizijoje :)
ya ya, pamenu simta kartu perrasytas Impiety kastes:) Juos dar kazkada i savo rinkini salia Burzum, Rotting Chrit ir pan. buvo itraukes Aras is tada klestejusios Vetso Menesio Vaizbuvos
Beje,del Singapuro scenos.Ji nera tokia jau nezinoma ir bent jau po Japonijos ju scena yra Azijoje yra tikrai antroje vietoje.ABHORER(R.I.P),IMPIETY Black Metal komandos buvo/yra labai gerai vertinamos ir Europoje ir Amerikose jau nekalbant apie Azijos sunkiosios muzikos megejus.tad kalbeti apie tai kad si scena yra visiskai nezinoma manau nederetu….
Taip ir nesupratau, kuo Adžiui užkliuvo RUDROS solinukas? Man visai normaliai skamba. O “The Pathless Path to the Knowa”, “Ageless Consciousness, I Am” ir “In the Fourth Quarter: Turiya” po pirmo perklausymo keliaus į nuolatinį playlistą. Geras albumas!
nu gi bajka visai:) tik man ten visai vakarietishka to irasho kokybe (na kalbu apie gabalus kur yra myspace) ir solinukas geras o voxas beje grinai blekerishkas, kazka primena tik daba nepamenu. su Nile jokiu panashumu ishvis nepastebejau….hm. idomei karoc groja – po recenzijos (nors ir 8bales) buvau shiek tiek prastesni produkta nusiteikes isgirst.
Žinau šią grupę, turiu vieną CD. Tikrai verta dėmesio, labai gerai suderinusi nemažai rytietiškų motyvų su brutalumu. Šio CD dar neklausiau, bet manau, kad ir jis maloniai klausosi. Ir tikrai sutinku, kad RUDRA viską pateikia įtaigiau nei NILE.
Na va, eilinį kartą esu paskatintas pažeisti kažkieno intelektinės nuosavybės teises :) Kažkaip tų kraštų atstovų nelabai ką ir beklausęs, tai visai įdomu pasidarė.
..download in progress..
Įdomu, įdomu… Rytų scena mane visada domino. Reiks kada tave apiplėšti į(rašų prasme) :)
ai, as i demo paziurejau.
dekui uz linka sol.
Tai kad berods nuo 1992 metu groja RUDRA.O sio albumo istrauku yra stai cia. http://www.myspace.com/vedicmetal Siaip ganetinai originali grupe(bet tai nereiskia kad gera)
ai va, viena gabala is oficialaus saito paemiau.hm… is vienos dainos sunkus ka spresti.muzika negali nedaryti ispudzio, bet tai ir groja jie ziuriu jau nuo 95 metu.Vokalas nepatiko visai.o siaip is pirmo ispudzio pasirode palengvinta Nile versija:)
nei suolseeke nei lime wire neradua, tad ivertinti kol kas neteks. o buvo suintrigave…