Albumai
AMORPHIS “Eclipse” – po užtemimo saulė atgimsta
Pirmas patarimas: neapsiribokite vienu šio albumo perklausymu. Nepatiko? Iškentėkite dar kartą. Ir, kad ir labai sunku būtų, dar kartą. O dabar jau galite sąžiningai dėti į šuns dienas ar klijuoti muzikantų nuotraukas neegzistuojančiose garbės lentose.
Sunku, kai grupė įgyja kažkokį skambesį, kuris tampa kaip ir vizitine kortele, bet vėliau, įvairių bangų ir srovių mėtoma, grupė jo atsisako. Tada net ir bandymai sugrįžti prie to pirmojo, “tikrojo” skambesio pasitinkami labai skeptiškai.
Prisipažinsiu, lygiai taip pat nutiko ir man su šiuo albumu. Visgi man AMORPHIS – tai “Tales From the Thousand Lakes”, “Tuonela”, o šis albumas – iš pirmo klausymo – jau arčiau “Far From the Sun” (kuris, beje, jei vertintume ne kaip AMORPHIS kūrybą, tikrai pakankamai stiprus). O čia… na, užuominų į tuos legendinius laikus tikrai yra, tik vokalas… tiesiog neįprastas, todėl iškart norisi kažką prikaišioti.
Bet ne, iš tiesų prikišti nelabai yra ko. Jis kitoks, bet tikrai geras, savo ribose — stiprus ir tikrai profesionalus. Melodingas, gana skoningai pašiurkštinamas ten, kur ir reikia. Pati muzika — epiška, romantiškai lyriška, su pakankamai gerai priderintais, bet kai kur labai jau sintetintais klavišiniais. Jokių ekstremumų, ta pati romantika pakankamai griežtai apribota ir įsprausta į daugumai priimtinus rėmus. Pakankamai madinga, pakankamai lengvai virškinama. Beveik nekyla liežuvis priekaištauti dėl atlikimo techniškumo (tik vienoj vietoj bosas ne visai tradiciškai ritmiškai įsiterpia tarp mušamųjų ir gitaros, nors, kas ten žino tuos genijus, gal ten tokia ir idėja? ;). Visa kita sulipdyta ir nulaižyta tikrai gražiai.
Nemalonus prieskonis atsiranda tada, kai pagalvoji, kur tokia muzika transliuojama dažniausiai. Bent jau man atrodo, kad naujausius AMORPHIS gabalus bus galima išgirsti greičiau šalia RASMUS, NIGHTWISH ir HIM, nei šalia FINNTROLL, IMPALED NAZARENE ar INSOMNIUM. Na, bet visi yra laisvi rinktis savo nišą.
Išvados: kaip ir kokia CATAMENIA tai — tiesiog “lengvas klausalas” (aišku, jei nesitiki gilaus undergroundo ar brutalybių). Pakankamai epiškumo, daug melodingumo, netrūksta ir madingumo. Kaip foninė muzika – beveik ideali, deja, kažkaip netraukia kapstytis giliau.
Vertinimas: 8/10
AMORPHIS “Eclipse” © 2006 Nuclear Blast
01. Two Moons
02. House of Sleep
03. Leaves Scar
04. Born from Fire
05. Under a Soil and Black Stone
06. Perkele (The God of Fire)
07. The Smoke
08. Same Flesh
09. Brother Moon
10. Empty Opening
11. Stonewoman (bonus)
Komentarai
8 balai…lengva,grazi muzikele,ramiam paklausimaui,bet zjbs….
Reklaminiais šio CD tikslais buvo daug šnekėta apie sugrįžimą prie “Tales…” stiliaus, bet nieko panašaus nenutiko. Kita vertus, aš asmeniškai kažką įdomaus randu visuose Amorphis leidiniuose, taigi ir apie šį esu geros nuomonės. Aišku, ne stebuklas, bet mano nuomonė sutampa su Adžio – 8 balų jis vertas.
Odium: :))) Gerai pavarei :)))
skirtingai nei seniukas, aš niekada neatsiriboju nuo grupės praeities (nematau dėsningumo tam), tai ir šitą albumą, nors perklausiau kaip tik tris kartus, išdedu į šunio dienas:D 5 iš 10, ir dar su minusu:D
Bijau, kad “Eclipse” siemet man asmeniskai bus vienas geriausiu siu metu albumu.
As siam albumui rasyciau 9,5 balo. Kiekvieno naujo albumo klausau atsiribodamas nuo praeitu grupes albumu, todel priimti “Eclipse” buvo visai nesunku.
To Adis: o ar butinai visi turi buti salia Impaled Nazarene, Insomnium ir pan.? Anathema juk irgi seniai negali lyginti su My Dying Bride. O pastatyti AMORPHIS salia Rasmus ar Him gal ir nebloga ideja – bent jau matysis, kad suomiai moka sukurti ir geresni roka, nei minetosios radijo stociu zvaigzdes.