OSSASTORIUM „Inferi“ — seniai jau to reikėjo...

Jaučiuosi esantis pranašu. Recenzuodamas pirmąjį OSSASTORIUM darbą, minėjau, jog tikiuosi, kad kada nors ši grupė taps viena iš kertinių Lietuvos sunkiosios scenos vinių. Nežinau, ar tikrai vinimi, bet kad kažkokia kertine konstrukcijos dalimi — akivaizdu. Ir, ko gero, kažkuo stambesniu ir masyvesniu už paprastą vinuką…

Pasakysiu atvirai, OSSASTORIUM „Inferi“ – vienas iš nedaugelio lietuviškų albumų, kurių nesigėdiju užleisti Lietuvon užsukantiems ar jų gimtinėje lankomiems draugams arba kolegoms iš užsienio. Ir dar nesulaukiau nė vienos reakcijos „wtf?“

Kad būtų lengviau paaiškinti kodėl, visą albumą skaidom į keturis rėžius.

Muzika, instrumentuotė. Muzikantų techniškumas atitinka visus didžiausius bent jau mano keliamus reikalavimus. Aukšta instrumentų valdymo technika, be abejonės, yra viena puikiausių dabartinėje Lietuvoje ir net stojanti šalia klasikų GHOSTORM ar CONSCIOUSS ROT. Tarp dabartinių grupių — sunku pasakyti, kad stovi aukščiau už kažką, bet OSSASTORIUM garantuotai sėdi elito parteryje. Ekspresyviai perteikiamos dainų temos ir idėjos, praktiškai optimalus sąskambis su vokalu (ir atvirkščiai, bet apie tai vėliau).

Bet… muzikos srityje jaučiamas vienintelis albumo trūkumas, kurį įvadinčiau… originalumo stygiumi. Na, norisi kažko naujesnio, mažiau įprasto, norisi… Taip, tai — pakankamai aukšti reikalavimai, kuriuos tikrai ne kiekvienas galėtų patenkinti, bet jei jau OSSASTORIUM patenkino tiek lūkesčių… kodėl gi nepaprašius dar daugiau? Kaip sakė vienas pilietis Apuoke – „o tu pasiūlyk OSSASTORIUM įvesti kankles ar birbynę, kas žino, gal lietuviškus NILE gausim“. Idėja „crazy“, bet man patiko. Tikrai norėtųsi kažko panašaus — iš pirmo žvilgsnio kažko visiškai nederančio, bet muzikantų gabumo dėka puikiai suderinto su muzika. Taip sakant, naujo, neįtikėtino, bet „vežančio“ kūdikėlio.

Nuotaika. To tegul ir nelabai erzinančio saldumėlio, labiausiai atsispindėjusio „Per Aspera…“ instrumentuotėje, nebėra, tad bent jau mano ausims „Inferi“ skambesys – būtent, toks, koks geriausiai tinka šiai kauniečių deatherių komandai ir kokio galbūt tikėjausi pačiame pirmajame albume. Lyrizmas išlikęs, tik jį atspindi jau nebe tam tikras saldumas, o masyvus, įtaigus niūrumas. Taip kuriama dar įspūdingesnė nuotaika, tarsi su „skonio stiprikliu“.

Vokalas. Pasakysiu tik tiek, kad Saulius šiuo metu yra gerbiamiausias mano vokalistas Lietuvoje. Taip, spektras – ganėtinai minimalus (ar bent jau daugiau neatsiskleidžia OSSASTORIUM muzikoje) ir kitame stiliuje ar amplua jis sunkiai įsivaizduojamas, bet jis turi privalumą, kurio stokoja dauguma kitų lietuvaičių vokalistų — idealiai varijuoja savo ribose, nevykusiai jų neperžengdamas. O vienas iš labiausiai man pagarbą keliančių dalykų — tikrai puiki lietuviško tarimo artikuliacija growlinant: tarimas neištempiamas (dėl ko, pavyzdžiui, balsių ištempimo atveju žodžių skambesys lietuvių kalboje pasidaro, švelniai tariant, juokingas) ir skambesys tampa visiškai natūralus, žmogus tiesiog melodingai (kiek tai įmanoma deatho prizmėje) kalba ir tiek. Būtent taip, mano supratimu, ir turėtų skambėti bet kurio muzikos žanro vokalas (ir dėl ko sakoma, kad italų kalba — dainingiausia Europoje).

Tekstai. Yra labai stiprių, yra ir ne visai tokių… Kas keisčiausia, kokybinis pasiskirstymas skirtingose kalbose — lygus. Iš to galima daryti išvadą, kad OSSASTORIUM kalbos barjeras nėra didelė problema (kas itin aktualu kitoms mūsų grupėms ir projektams) ir čia labiau atsiskleidžia idėjos gilumas ir išbaigtumas ar viso to nebuvimas, o ne vienos ar kitos kalbos žinios. Dėl ne visai patikusių pareikšiu nežinau kiek vertą pastabą: jei teksto yra nedaug, mano supratimu, jis turi būti ypatingai koncentruotas, įtaigiai pateikiamas dainoje. Aišku, galbūt aš kažko ir nepastebėjau ar nesupratau, bet…

Išvados — tai albumas, kurį galima tituluoti „vienu geriausių Lietuvos požemyje“. Tiesa, tokių galima priskaičiuoti apie dešimtį. Bet iš naujosios kartos muzikantų, bent jau mano vertinimo skalėje, į tokius niekas nepatenka. Reiškia, jaunimas turi į ką lygiuotis.

O patiems OSSASTORIUM noriu palinkėti: vaikinai, nesustokit! Tikiu, jog turit pakankamai smegenų, kad neužmigtumėt ant laurų, todėl… jau laukiu trečiojo albumo. Nenuvilkit!

Vertinimas 10/10.

OSSASTORIUM “Inferi”, 2006

1. Inferi
2. Šiaurės Kryptim
3. In Depths
4. Those Alone
5. Paklydusi Vėjyje
6. Every Sunset
7. Dulkės
8. Thousand Mistakes
9. Užtemimas
10. Malda II
11. Await (bonus track)