Grupės ANATHEMA horizontai niekada nenustojo plėstis ir tai tapo tik dar labiau akivaizdu praėjusiame albume „We're Here Because We're Here“ bei naujausiame jų darbe „Weather Systems“.

Nors daug tikėtasi tiek iš klaipėdiečių/gargždiškių CAECUS CAELESTES bei vilniečių ETHERE, deja, fizinio formato įrašų palikta nebuvo. O štai per dantį ne kartą traukti „gotai“ LIFE’S EDGE šiemet paleido savo mini albumą „Left in Depair“. Bent jau man intrigos buvo pilnos kelnės...

Vienas vargas, kai pagalvoji, su tomis mega – super – puper grupėmis. Didžiausias tokių kolektyvų konkurentas yra jie patys. Užtenka nors sykį išleisti tokį albumą, nuo kurio visa metalinė bendruomenė draugiškai „nuleido“, ir viskas!

Naujasis AGNOSTIC FRONT albumas „My Life My Way“ smogia tiesiai į paširdžius. Perklausę negalėsite to paneigti. Šis niujorkiečių albumas, ko gero, vienas iš geriausių kada nors išleistų jų įrašų per visą ilgą grupės karjerą.

Tamsios ir sunkios, štangos svoriu slegiančios muzikos kūrėjai iš Latvijos FRAILTY ne tik mėgsta dažnokai pasirodyti Lietuvoje, bet ir čia pristatyti savo albumus. Naujausias iš jų neša mūzos Melpomenės, tragedijos globėjos, vardą.

Visuomet yra žmonių, kurie nespėja į traukinį laiku, tačiau turi ką pasakyti. MY INNER BURNING galėtų tokiais būti. Bet ar tokiais yra – kol kas dar rizikinga sakyti.

„The Perpetual Motion“ – antrasis kolektyvo diskas, pasirodęs 2005 metais. Iš karto reikėtų atkreipti dėmesį, jog viena pagrindinių grupės apdainuojamų temų – savižudybė (taip taip, vėl tie stereotipai).

Agresyvios gitaros, disonuojantys akordai ir aršus kriokiantis vokalas. Jei abejojote, ko galite sulaukti iš šio amerikiečių ketverto, po ilgos pertraukos grįžtančio į muzikinę sceną, galite nebebijoti.

Kaip ir kiekvienas autorius, aš irgi turiu savus prioritetus ir pomėgius, taigi net nemėginsiu apžioti daugiau, nei įstengiu. Apžvelgsiu tik tuos albumus, kuriuos spėjau perklausyti daugiau nei sykį.

Surinkau šiokį tokį konspektą apie roko / metalo albumus, kurie šiais metais prabėgo pro ausis. Gal ką ir pamiršau, gal ką dar tik žadu paklausyti, bet dauguma, kas mane kankino 2011-aisiais, - šioje apžvalgoje.

Bijau, kad seniesiems MERCENARY fanams šis albumas tikrai nepatiks... Paklausit, jei ne jiems – tuomet kam? O gi visai jūrai metalcore gerbėjų, kurie net nebežino ir nebeskiria vienos savo klausomos grupės nuo kitos.

2011 metai Lietuvos sunkiojoje scenoje leidinių gausa neišsiskyrė. Išleista apie 20 fizinį pavidalą įgijusių leidinių beveik visais įmanomais formatais – CD, CDr, LP, EP ir MC. Nors leidinių ir buvo pakankamai nedaug, pabandysiu išskirti dešimt, mano nuomone, verčiausių.

„Sold Out” - tai dešimties kompozicijų darbas, priklausantis lyg ir melodingam death metalui. Ilgoki kūriniai – ar nenuobodu? Bet vos tik pradėjus jo klausytis, išgaruoja bet kokios nuobodulio perspektyvos.

Ko gero, maloniausia muzikinė naujiena šiais metais – atsikūrę legendiniai ir ginčytinai vieni stipriausių skausmingiausio (kartu su GRIEF) metalo atstovų NOOTHGRUSH. Vos prisikėlę iškart išleido du studijinius įrašus ir vieną „gyvą“ albumą.

Prancūzų kosmonautai UFO GESTAPO naujausiame albume šutina savitą mišinį, paruoštą iš sludge, doom ir noisecore išėdų, dar pridėdami velniai žino kokių ir iš kur ištrauktų aštraus skonio eksperimentinių prieskonių.

MONKEYPRIEST groja pjaustantį sludge su daug senajam žemynui būdingo okultizmo, įsiliejusio tarp sunkių rifų. Muzikoje gausu tarp apeiginių ritmų pasimetusių atsitiktinių natų ir tribal būgnų partijų, atkeliavusių tiesiai iš garbinimo šventyklomis paverstų požemių.

Nors tai europinis sludge, nesijaučia nei dažniausiai būdingo šalto skambesio, nei okultizmo. „Possession“ artimesnis kaimiečių iš už Atlanto kuriamam bliuzui su daug daug distortiono ir gniuždančių sunkių, lėtų ir ilgų rifų deriniui.

Tęsdamas bjauriausios muzikos apžvalgą negaliu nepaminėti Naujosios Zelandijos powerviolence pankų (jų projektą DRUG PROBLEM rekomenduoju ne ką mažiau) METH DRINKER ir jų šių metų debiutinio ilgai grojančio leidinio.

Noriu pratęsti tradiciją ir pristatyti mane labiausiai patraukusius darbus šiais metais. Skirtumas nuo praėjusių – daugiausia dėmesio skirsiu tikram sludge/doom, kai praėjusiais pažvelgiau labiau į psichodelinę šio žanro pusę.

Suku albumą gal dešimtą kartą ir negaliu atsikratyti minties, kad tai visos mūsų tautinės metalo scenos kvintesencija. Geriausia ir blogiausia. Spindesys ir skurdas. Pasistengsiu paaiškinti savo poziciją.

Spalio 17 dieną išleistas dešimtasis heavy metalo milžinų iš JAV, grupės ICED EARTH albumas „Dystopia“. Taip jau sutapo, kad jubiliejinio leidinio pasirodymas, didžiausias per visą ilgametę šios grupės istoriją pasaulinis turas „World Dystopia Tour“ ir jos koncertinis debiutas Lietuvoje – tų pačių 2011-ųjų metų įvykiai.

Nepaisant to, kad jaunimas ir grodamas suspėtų vogti ar šį bei tą nužudyti, visuomet smagu pakalbėti apie kokį nors teigiamą jaunimo užimtumą.

Pažįstu nemažai žmonių, kurie ieškodami sau tinkančios muzikos nueina ilgą stilistinį kelią nuo rock, punk, metalo, dar sunkesnio metalo, įvairios elektronikos, ambient, industrial ir galiausiai visiško triukšmo...

Visada sunku objektyviai pažvelgti ir teisingai vertinti savos scenos kūrėjų darbus, ypač, jeigu tai yra debiutas. Dauguma rašančių apžvalgas veikia noras savus truputį geriau įvertinti bei įžvelgti daugiau teigiamų pusių, nei jų pastebėtų užsienietis recenzentas.

U.D.O. albumas „Rev-Raptor“ oficialiai pasirodo gegužės 20 d. Taigi jūsų dėmesiui – „Rev-Raptor“ apžvalga. Iš karto kyla klausimas, ar naujasis leidinys populiarumu „perspjaus“ prieš dvejus metus išleistą „Dominator“?

Thrash metalo dvasia užgrūdinta mano siela apsidžiaugė, kai sausio 28 d. pasirodė sugrįžusių britų ONSLAUGHT albumas „Sounds of Violence“. Kol laukiame šios grupės vizito į Vilnių, perklausykime jos naująjį leidinį.

Šia vokiečių komanda susidomėjau jau senokai. Ne tik dėl šios šalies metalo scenai ne itin tipiško stiliaus, bet ir dėl nuolatinių SUIDAKRA skambesio metamorfozių bei muzikinių naujovių jų stovykloje.

Rašydamas recenziją 2005 metais tikėjausi, jog netrukus pavyks išgirsti S.Vėlyvio balsą bei kūrybą fiziniam pavidale. Ir pagaliau po 12 metų – logiška tąsa, albumas „Unearthly Refrains“, su nauju projekto pavadinimu THE EARTH CONFESSION.

Vokietija, Vokietija... Ko tik nėra šios šalies metalo scenoje. Štai kad ir skandalistai DEBAUCHERY, kurie neva tepliojasi žmonių krauju, kelia orgijas ir patiria ekstazę matydami skerdieną... Kovo 25 d. pasirodo šių pašėlusių berniukų albumas „Germany‘s Next Death Metal“.

Pagaliau turime naują undergroundo leidyklą - „Volcanic Slut Records“, kuri jau yra išleidusi 3 split kasetes: ELIMINATOR/FORNICATION, SANCTOPHOBY/SEXBLASPHEMY ir REGRESSIVE/GATEKRASHOR. Recenzijoje apžvelgiami pastarieji du leidiniai.

Kartais sakoma, kad mūsų kūne siela uždaryta tarsi kalėjime. Ar tikrai kažkas kali ir MANDRAGOROS naujausiame albume „Carnal Cage“, nepasakysi. Užtat aptarti ką tik pasirodžiusį leidinį verta.

Latviai buvo teisūs, sakydami, kad tai labiau primena kompiliacinį rinkinį negu vientisą albumą. Bet tai tik į naudą. Albumas įrašytas dar 2009 m., bet išleistas tik šiemet. Ir į jį sudėti gabalai, sukurti nuo pat grupės susikūrimo. Taigi su kuo valgomas tas „genocidas“?

Pagaliau. Super atlikėjų grupė sukūrė super albumą. Seniai beteko taip ilgai sukti savo grotuve lietuvaičių kūrybą. Grįžti iš darbo, paklausai, neri kasdienybėn ir mintyse kartoji „Aš tave subadysiu“, „Viskis“ gabalų žodžius, vis skambant ir skambant tam velniškam klavišinių pragrojimui.