Albumai
ONSLAUGHT „Sounds of Violence“ – prievarta veržiasi į mūsų galvas
Thrash metalo dvasia užgrūdinta mano siela labai apsidžiaugė, kai sausio 28 d. pasirodė sugrįžusių britų ONSLAUGHT albumas „Sounds of Violence“. Ir kol dar tebelaukiame šios grupės vizito į Vilnių, pažiūrėkime, kokie gi čia garsai grasinasi prievartauti mūsų smegenis?
Intro prasideda maršu, už kurio slypi grėsmingas tęsinys, tarsi iš tiesų keliautum į pragarą. Ir visai nebūdinga ši įžanga seno skambesio trešeriams. Bet ONSLAUGHT tuo ir patrauklūs, kad nėra taip jau lengvai nuspėjami. Nors jeigu jie „gimė kariauti“, tai daro aršiai, užtikrintai ir be jokių kompromisų. Taigi antroji kompozicija smogia tokiu pykčiu, greičiu ir jėga, kad tik laikykis. Viskas čia gerai – ir būgnų artilerija, ir pagiežingas vokalas, ir gitarų skambesys. Taigi šie britai išties ne iš kelmo spirti. Juk užgrūdinti trašystai – ne juokai.
Titulinis gabalas – itin patraukiantis. Čia vokalas ne tik grynas, bet ir „mechanizuotas“. Ir svorio jame pakankamai. Panašu į SLAYER, bet kur tu dingsi, jei senoji thrash metalistų gvardija gimė ir vystėsi panašiu metu. Vis dėlto pasakyčiau, kad „The Sound of Violence“ – vienas sėkmingiausių mano girdėtų šio stiliaus kompozicijų pavyzdžių. Paperka techniški gitarų rifai. O video klipas jam – toks militaristinis ir propagandinis vaizdelis, kur atominių sprogimų, sužeistų ir užmuštų karių bei antkapių lauko akivaizdoje vaidenasi tai dujokaukėtas personažas, tai patys antpuolio „organizatoriai“. Žiūrint šį klipą, kažkaip kyla asociacijų su neseniai stichijos nuniokotos Japonijos vaizdais…
Ketvirtoji kompozicija – šiek tiek „Kreatoriška“, tačiau iš esmės gana savita. Ir vėl tas svarus ir kietas skambesys, kuriuo taip „veža“ ONSLAUGHT. Bet ši „juodai užkoduota“ vieta yra įvairaus tempo, tokia „sukta“, kurios iš pirmo karto tikrai neįsiminsi. Be abejo, jie ir toliau „žudo“.
Brrr… Jaučiuosi kaip „sukapota į gabalus“. Tikriausiai todėl, kad toliau aršieji trašystai siūlo poilsį tokiu pavidalu. Ir jei ne kardas, tai mirtinas muzikos smūgis gali bet ką parversti ant menčių. Čia turime dar vieną pykčio ir aštrios karo bei prievartos „kritikos“ porciją, kurios klausantis pilnu garsu, neabejotinai drebės sienos. Bet juk tai jėga! Aišku, jeigu tavęs išties niekas nesukapoja…
Hmm, nuo gabalų prie dievų. Šeštasis kūrinys išsiskiria gitarinių rifų gausa, kurie tai šaižūs ir „gręžiantys“, tai duslūs ir smūgiuojantys į jūsų ausis iš pasalų. Šiaip kiekvienoje dainoje stebina galingas vokalo tembras. O „Godhead“ dar girdime šiek tiek egiptietiško skambesio (kurio taip trūko NILE), ir apskritai tokią garsų įvairovę, kas nejučia pagalvoji: kokia velniava sukosi muzikantų galvose, kai jie kūrė šį gabalą? Čia nereikia suprasti, kad jis nieko vertas. Dar ir kaip vertas!
Toliau atsiveria „neapykantos dėžutė“ ir mūsų smegenis vėl užplūsta dinamiška ir arši tradicinio thrash metalo lavina, kurios sąskambiai vietomis primena SEPULTURA, vietomis vokiečių trešo mokyklą. Bet visa tai labai labai stipru ir gerai. Tiesiog paklausykite. „Antitheist“ taip pat savotiškas ir įdomus gabalas, kuris iš kitų išsiskiria ilgomis instrumentinėmis vietomis ir vėl tais minėtais egiptietiškais motyvais, na, šiek tiek. Be to, jis albume pats ilgiausias. Na o „savižudybių teorijos“ pamoka vienareikšmiška: turime reikalą su tipišku trešiuku, sumontuotu pagal seną scenarijų. Bet juk sena – tai nereiškia blogai, ar ne?
Priartėjome prie pabaigos. Priešpaskutinė kompozicija yra tiesiog outro kategorijos, todėl nenuostabu, kad rami lyriška klavišinių tėkmė yra tiesiog „audros pabaiga“. Bet turime dar linksmą bonusinį „Bomber“ koverį, kurio tikrosios kilmės galėtų nežinoti nebent visiški griežtos muzikos profanai. Ir reikia pasakyti, kad ONSLAUGHT padarė šio gabaliuko versiją labai smagiai ir pavykusiai, o dar iliustravo ir video klipu.
„Prievartos atgarsiai“ nuskambėjo galingai ir neabejotinai turėtų rasti aidą trešo gerbėjų širdyse. O kad „Sounds of Violence“ tikrai pasiektų reikiamas ausis, neužmirškite, kas bus headlaineriai balandžio 11 d. renginyje „3xMetal“. Tegyvuoja thrash metalas!
Vertinimas: 9/10
ONSLAUGHT „Sounds of Violence“
© „AFM Rec.“ 2011
Trukmė 45:53
1. Into The Abyss (Intro)
2. Born For War
3. The Sound Of Violence
4. Code Black
5. Rest In Pieces
6. Godhead
7. Hatebox
8. Antitheist
9. Suicideology
10. The End Of The Storm (Outro)
11. Bomber (Bonus)
Komentarai
Ne šedevras, bet visai klausomas albumas. Nors Killing Peace’e dainos gal išraiškingesnės buvo.
Persukau ir as, labai vidutiniskas albumas, gal knoce ir sueis gerai, bet siaip tikrai nieko ypatingo.
pagaliau prisipažinai
Onslot, Saundz of vailens, visai neblogas (mano ribotam protui) darbas :)
Nu speigai.. :)
Geras albumas.Aisku iki killing peace nedatraukia,bet thrash metal ‘patiekale’ visi idgridientai sudeti ir tarpusavyje dera.O ko tada daugiau noret?
Sunku siais laikais isleisti diska kuris priverstu visus issizioti.Nes kaip sakoma:”visa muzika jau senai sugrota-tik va pinigai dar ne visi paimti” :-}
Kaip amžius nevisiems proto prideda, taip ir perklausytų albumų skaičius nieko nereiškia. Nebent tai buvo humoras, tada užkaitau :)
Nepritarčiau tau, Kirvi. Manau Birutė daugiau metalo per savo gyvenimą atklausiusi, todėl gali vertinti daug kritiškiau ir atsirinkti tikrai stiprius darbus.
Man asmeniškai, tai tikrai šis albumas 9 nevertas. Vos keletas tikrai kabinančių gabalų. Daugiau ganėtinai nuobodžiai klausosi.
Antras dublis, bilietas vėl pakeliui į stalčių
m/
oho, 9/10, reiks būtinai paklausyti
kiek galima ta pati per ta pati violence violence violence
10,5/10