Albumai
THE EARTH CONFESSION „Unearthly Refrains“ – paveikus ir įsimintinas albumas
Pradėjus domėtis alternatyvia sunkiąja Lietuvos scena, SPELLBOUND buvo tarsi tos alternatyvos alternatyva to meto pagan/black muzikos jūroje. Kai 1997 išgirdau šios grupės demo „Longing For The Origin“, kuris tuo metu nors ir buvo paveikus, man nekėlė labai didelio susižavėjimo, bet grupės pavadinimas užsifiksavo. Vėliau pasirodęs „Breath“ buvo logiškas grupės tęsinys. Ir jei dabar man reiktų išskirti 1990-2000 metų įdomesnes grupes, viena iš jų būtų SPELLBOUND.
Rašydamas recenziją 2005 metais tikėjausi, jog netrukus pavyks išgirsti Sigito Vėlyvio balsą bei kūrybą fiziniam pavidale, juk vilčių karts nuo karto buvo suteikiama, sklandė įvairių gandų. Ir pagaliau po 12 metų – logiška tąsa, individualiai įrašytas ir parengtas albumas „Unearthly Refrains“, su nauju projekto pavadinimu THE EARTH CONFESSION.
Visa muzika ir beveik visas atlikimas – vieno asmens, įprastas dalykas šioms dienoms. Taigi galime išgirsti išgrynintą Sigito Vėlyvio kūrybą ir beveik visą atlikimą. Albume pateikiamos devynios dainos, trunkančios apie 50 minučių, – puikiai subalansuota dainų tvarka susilieja į visumą – bendrą kūrinį. Ilgai brandintas, apgalvotas, atidirbtas ir vientisas. Kaip ir ankstesni S.Vėlyvio darbai, reikalaujantis įsiklausymo. Ir kas svarbiausia, albumas paveikus ir įsimintinas: ne prisimenant kažkokią dainą, o kuriama atmosfera, tuo lengvu draivu; civilizuoto miesto žmogaus, progresyvios muzikos dvasia, užtikrintume ir brandoje sukurta muzika. Jaučiasi, jog muzika kuriama ne tik iš įnoringo entuziazmo, bet ir žinant bei stengiantis kūrybą kokybiškai ir profesionaliai pateikti. Jei visai atvirai, išgirdus pirmus albumo „Unearthly Refrains“ akordus, nubėgo nostalgijos virpuliukai.
Albumas išleistas savo jėgomis, bet profesionaliai. Apipavidalinimas puikiai atspindi albume skambančią muziką: toks šiltas, mąslus, tarsi garsai paversti spalvomis. Tokia aliuzija į ANUBI leidinį „Kai pilnaties akis užmerks akis“, nors ten tema ir visai kitokia, bet dermė su muzika ta pati. Ir dar, mano nuomone, toks apipavidalinimas gražiau atrodytų DigiPack formatu. Kita vertus, juk svarbiausia – muzika.
Stilistiškai muzika išlieka artima SPELLBOUND ritmikai ir skambesiui, nors ir kitam kokybės lygmenyje ir gal šiek tiek mažiau metalo. Bendras albumo skambesys gerai perteikia kūrybinius užmanymus, bet karts nuo karto išlendantis sintetiškumo jausmas, vietomis vos pastebimas, vietomis labai erzinantis, neleidžia visiškai atsipalaiduoti įdėmiam klausymui. Bet viską atperka tas užtikrintas ir išraiškingas vokalas, kas labai reta sunkiojoj Lietuvos scenoj.
Visi dainų tekstai angliški, kaip visad kokybiški ir įdomūs, puikiai derantys su muzika, daugiausia nagrinėjantis asmeninus dalykus, kažkiek paliestos socialinės temos. Jeigu muzikinis išpildymas bei atlikimas atitiktų aukštą vokalo kartelę ir būtų atsikratyta sintetiškumo muzikos skambesyje, leidinys būtų idealus. Kitą vertus, tai – tikrai įdomus ir vertingas darbas, nors ir turintis keletą smulkių trūkumų. Jis tikrai sudomins visus, kam patiko SPELLBOUND, ir visus kitus, kurie nespjauna į progresyvią rock/metal muziką.
Belieka tikėtis, jog naujų S.Vėlyvio darbų neteks laukti dešimtmetį ir viskas bus įgyvendinta idealiai. O dabar einu pasivaikščioti po parką su ausinuku ir THE EARTH CONFESSION.
Išskirtinio dėmesio verti albumo gabalai: „Sad Wings Of Love“, „Churches On The Screens“, „Desire God“ ir „The Alliance“.
Vertinimas: 9/10
THE EARTH CONFESSION „Unearthly Refrains“
2011, self released
1. Sad Wings Of Love
2. Desire God
3. Moon Like An Eye
4. Conflict
5. The Alliance
6. Total Mass Confusion
7. Unearthly Refrains
8. Churches Of The Screens
9. Angel Of Hearth And Home
Norintys įsigyti šį CD kreipkitės sigitas_velyvis@hotmail.com, arba ieškokite parduotuvėje „Ragainė“ (Pilies g. 6, Vilnius). CD kaina 25 Lt, užsakant paštu +5 Lt. Daugiau informacijos netrukus turėtumėte rasti kuriamame tinklalapyje: www.earth-confession.com.
Komentarai
Blemba, tikrai. Tas pats kaip ir facebook’e.
Pasiėmiau vieną, žiūrėsim kas gero :o)
Kiek žinau, Sigis darė naują masteringą, ir albume gabalai skambės tikrai geriau negu Facebook’e.
nu va , gražiausiai…tai kodėl recenzijos autorius nuslėpė tuos albumo trūkumus?:)
pritariu odium. is principo uzmanymas gabalu, vokalo partijos visai neprastai, bet garsas ir suvedimas tragiskas
Na žodžiu, gal tikras vaizdas susidarys paklausius CD, bet iš Facebook’e pateiktų dainų, nematau, per kurią vietą čia galima lyginsi su Spellbound (apart Sigio vokalo). O skambesys ir garsas išvis kažkokia tragedija… Toks jausmas, kad instrumentai su Guitar Pro įrašyti. Gyvai gal ir normaliai skambėtų, bet dabar atrodo totali plastmasė.
cannibalo “recenzijos” viskas tuo pasakyta.
pritariu,S.Vėlyvis geras vokalistas, Spellbound’uose atsiskleidė, reik manyt ir čia yra vertas dėmesio darbas
Facebook profilyje esančios dainos yra iš albumo, ir skamba taip, kaip ir albume?