Albumai
MY INNER BURNING „Eleven Scars“ – kolektyvas apie save prabyla pakankamai garsiai
EVANESCENCE ir WITHIN TEMPTATION sėkmės atvejai pasirodė tokie užkrečiami, kad panašaus tipo grupės gimsta dar ir iki šių dienų. Ir nepaisant to, kad modernus gotikinis metalas su grupės vedlėmis moterimis jau nebėra tas žanras, kuris gali didžiuotis dideliu dėmesiu ir populiarumu – džiugu, kad ne visos grupės stengiasi prisitaikyti prie masinio skonio, kuriam įtaką daro nuolatos muzikos versle siaučiantys permainingi,
nauji vėjai, o atvirkščiai nesibijo groti tai, ką kiti galėtų pavadinti muzika, įvilkta į vakarykščius rūbus. Taip jau yra muzikoje – mados ateina ir išeina. Ir visiškai nebūtina aklai sekti joms įkandin – visų meilės tuo vis tiek nenusipelnysi. Kita vertus visuomet yra žmonių, kurie nespėja į traukinį laiku, tačiau turi ką pasakyti.
MY INNER BURNING galėtų tokiais būti. Bet ar tokiais yra – kol kas dar rizikinga sakyti. Beje, jie nėra visai žali naujokai muzikoje – „Eleven Scars“ jau antrasis šio vokiečių penketuko albumas. Akivaizdu, kad jie dar auga ir su kiekvienu įrašu besikeisdami tikrai atras tą tik sau būdingą skambesį, nes potencialo grupė tikrai turi. Svarbu, kad kryptį kokybės link nepakeistų tiesus ir lengvas kelias į komerciją. Antrasis grupės įrašas, beje, labiau panašus į pastarojo varianto pasirinkimą, tačiau giliai tikiuosi, kad tai tik kūrybiniai klaidžiojimai. Šis įrašas, Franzo Kafkos „Metamorfozę“ primenančiu CD viršeliu, nesukrės ir nepakeis pasaulio, tačiau kolektyvas apie save prabyla pakankamai garsiai.
„Eleven Scars“ prasideda stipriai ir galingai. Pirmieji trys gabalai „Masquerade“, „Analize“ ir „Electrified“ išlaiko puikų tempą. Įsimenantys priedainiai besikeičiantys su sunkiais rifais, MY INNER BURNING perlo Becky Gaber švelnus balsas tarsi šokyje susipinantis su grubiu Jorgo Jansseno maurojimu ir neįmantrios, tačiau gerai padarytos aranžuotės. Puikus moteriško žavesio ir vyriškos jėgos derinys muzikoje. Sunkumas, po kurio seka malonus palengvėjimas. Kita vertus, kalbant apie analogus – LACUNA COIL tai daro labiau įkvepiančiai, tačiau gal tai tik laiko klausimas, kada MIB užlipę ant scenos atrodys lygiai taip pat šauniai.
Labai netikėtai ir gražiai nuskamba IN FLAMES stilistika dvelkianti baladė „When I’m Gone“. Beje, kaip ir šių veikėjų muzikoje, MY INNER BURNING kūryboje gausu sintezatorių ir elektroninės muzikos garsų. Pvz., dainose „Gone Wrong“ ir „Enemy of Mine“ tai žaidžia vienus iš pagrindinių vaidmenų skambesyje. Tai įrašą daro įvairesnį ir truputį labiau išskiriantį iš viso panašaus gotikinio metalo grupių būrio. Konkurentų šio žanro rėmuose yra, ir tikrai gausu, todėl ir tenka ieškoti taikliausių būdų muzikai išreikšti.
Gaila tik, kad iki pat albumo galo grupei pritrūksta parako. Net greitos dainos ima skambėti gan nuobodžiai, kadangi aplanko jausmas, kad rifai jau ima kartotis ir kolektyvas vėl bando daryti tai, ką jau padarė įrašo pradžioje. Gal buvo per mažai įdėta darbo, o gal dar ir vertėjo luktelėti, kol gims dar kelios dainos, galėjusios tapti hitais. Nesubrandinti vaisiai nebūna skanūs, o bandymas pusžaliais papirkti publiką gali baigtis liūdnai šiai dar tik ieškančiai ant scenos savo vietos grupei. EP iš „Eleven Scars“ geriausių dainų būtų tikrai stiprus, tačiau iki pilno albumo dar trūksta ugnies. Pradėjusi stipriai grupė greitai išsikvepia ir dėl to tenka tik apgailestauti.
Koją kiša ir jų atstovaujamam žanrui būdingos klišės. Tiesą sakant, didžiausias albumo minusas ir yra nuspėjamumas. Užgrojus vieną akordą, gali numanyti, kas bus sugrota toliau, o nuvalkiota dainų struktūra vietomis verčia nuobodžiauti. Visa laimė, kad viskas atlikta tikrai kokybiškai ir preciziškai. Instrumentuotės nėra itin išradingos, tačiau puikios. Ką gi, net jei šis albumas didele fantazija nepasižymi – visgi yra vertingas savo veržlia energija, jaudinančiomis ir įsimintinomis melodijomis.
Vertinimas: 6,5/10
MY INNER BURNING „Eleven Scars“
© „SPV“, 2011
1. Masquerade
2. Analize
3. Electrified
4. For the Last Time
5. When I’m Gone
6. Demons
7. Done With Denial
8. Gone Wrong
9. Enemy of Mine
10. New Breed
11. Homesick
Komentarai
neterskit metalo vardo su tokiom nesamonem :D grazinkit pinigus :D
Komentarų skaičius nieko nesako apie reakciją, ir apie recenzijos naudą. Recenzijos atidarymų skaičiaus čia nerodo. Būna žmonių, kuriems gal įdomu/aktualu ir jie nekomentuoja.
Recenzuotojo laikas yra jo paties reikalas ir “beveik 0” yra nesąmonė.
Na, ką sužinojau iš šitos recenzijos – tai, kad pasirodė dar vienas lievas albumas, kuris gal ir galėjo būti geras, bet nėra. Skaitytojų atsakomoji reakcija (komentarai) beveik 0. Tai kam?
Tuo tarpu, mėgsti ar nemėgsti, bet kiekvienas Metalikos ar Salierų muzikinis pirstelėjimas sulaukia dėmesio. Bent jau yra žmonių, kuriems aktualu ir recenzuotojo laikas nenueina veltui.
nes “slayer, man, you know”
kodėl geriau?
Ne vienintelė alternatyva. Bet, jo. Jau geriau taip.
tai jo, geriau metalica, slejer ir megadef surecenzuot
Kam recenzuoti nežinomos grupės prastą albumą? :D
sel
jei dar within temptation ir panašiau į gothic (bet vargu ar metal) tai Evanescence MTV rock geriausiu atveju. Sėkmės