2011-ųjų metų albumų apžvalga pagal Saviorą

Praslinko dar vieni metai, kuriuose buvo garsių vardų, spalvingų pažadų ir daug kitų dalykėlių, kurie pasiteisino arba nepasiteisino. Kaip visada, ne viskas, iš ko buvo tikėtasi daug, patenkino ir ne viskas, kas buvo iš anksto nurašyta, liko nepastebėta. Surinkau šiokį tokį konspektą apie roko / metalo albumus, kurie šiais metais prabėgo pro ausis. Gal ką ir pamiršau, gal ką dar tik žadu paklausyti, bet dauguma, kas mane kankino 2011-aisiais, – šioje apžvalgoje.

STRATOVARIUS „Elysium“
Sausio 12 d. Statusas: klausoma
Kartais, kai iš grupių išmetami lyderiai, atsitinka keisčiausių dalykų. STRATOVARIUS atveju, mano nuomone, įvyko stiprus pakilimas. Nuostabų „Polaris“ iš paskos atsekė „Elysium“. Gal šį kartą ir ne toks puikus, pritrūkstantis šiek tiek išradingumo, bet vis dar gero skambesio ir ganėtinai profesionalus. Būtent kokybės trūko buvusio gitaristo Timo Tolkki krūvai kitų darbų, ką jis pagamino išėjęs iš STRATOVARIUS, kol galiausia neapsikentė ir atsisveikino su muzikanto profesija. Priešingos nuotaikos STRATOVARIUS stovykloje.
Vertinimas: 7/10

BONFIRE „Branded“
Sausio 28 d. Statusas: švarus „škurlis“
Dar vienas BONIFIRE albumas. Laimei, grupė pastaruoju metu neleidžia dviejų vienodų darbų. „Branded“ taip pat skiriasi tiek nuo „Double X“, tiek nuo „The Räuber“. Šis albumas – lengvesnio skambesio, be koncepcijos, paprastas ir aiškus minkštas hard rokas, skirtas labiau mėgstantiems romantiškesnį BONFIRE skambesį. Kitais žodžiais, albume „Branded“ išgirsite tikrus BONFIRE ir nieko daugiau. Albumas labai malonus ausiai.
Vertinimas: 8/10

DESTRUCTION „Days Of Reckoning“
Vasario 18 d. Statusas: prėska
Viena mano mėgstamiausių thrash metalo grupių. Nepaisant mano simpatijos šiam vokiečių trejetukui, „Days Of Reckoning“ nesužavėjo nė trupučio. „Hate Is My Fuel“ yra šio albumo ramstis, bene vienintelė visu 100% „vežanti“ daina. Visa kita albume esanti medžiaga net ir po poros perklausų slepiasi už klaustuko. Kitaip sakant, albumas prėskas ir, norint pasidžiaugti vėlyvąja grupės kūryba, tenka grįžti prie „D.E.V.O.L.U.T.I.O.N“.
Vertinimas: 5/10

SCHEEPERS „Scheepers“
Vasario 18 d. Statusas: silpna
Lyg ir nieko, bet antrą kartą viso albumo klausytis tikrai nesinori. Užtenka tik ganėtinai stiprios pradžios ir keleto kitų kūrinių. Manau, Ralfas Scheepersas savo idėjas geriau pasilaikytų papildyti dabartinę PRIMAL FEAR kūrybą, o ne bandyti išspausti solinį darbą. Iš šio reikalo būtų išėjęs geras EP, bet albumas – kiek per daug.
Vertinimas: 5/10

IN EXTREMO „Sterneneisen“
Vasario 25 d. Statusas: žvaigždžių liga
IN EXTREMO paskutiniu metu auginasi savo populiarumą kaip ant mielių – apie tai byloja ir paskutiniai grupės įrašai, pasižymintys daugiau į pramoginį roką orientuotu skambesiu. „Sängerkrieg“ tai išėjo į naudą, albumas skamba originaliai ir šviežiai. „Sterneneisen“ buvo bandoma rasti kompromisą tarp „Sängerkrieg“ ir kažko šiek tiek sunkiau, kaip „Sünder ohne Zügel“ ar „7“. Negaliu pasakyti, jog tai jiems pavyko 100%, nes, nepaisant pusės įsimintinų kūrinių, kurie tikrai patenkina lūkesčius, albume randama ir kiek nuobodesnių ar visiškai nuvalkiotų kompozicijų. Vieno iš jų neišgelbėjo net bendradarbiavimas su Mille Petrozza.
Vertinimas: 7/10

UDO „Rev-Raptor“
Kovo 20 d. Statusas: kokybė
Udo ir jo sėbrai pritrūko fantazijos sugalvoti išskirtinį albumo pavadinimą. Pastarieji buvo „Mastercutor“, „Dominator“, o dabar „Rev-Raptor“. Nepaisant to, ryškus ir užvedantis viršelis neblogai nupasakoja albumą. O čia, kaip visada sklinda, kokybė. Udo, dar žinomas kaip heavy metalo Mersedesas, retai kada nuvilia. Žinoma – ne pats geriausias albumas karjeroje ar per paskutinį dešimtmetį, bet geras. Dar gilesnius jausmus atlikėjui vainikavo puikus pasirodymas Vilniuje.
Vertinimas: 8/10

WIZARD „…Of Wariwulfs And Bluotvarwes“
Kovo 25 d. Statusas: epinis
Kalbant apie geriausius šių metų power metalo įrašus, sunku nepaminėti grupės WIZARD. Galbūt, jei ieškote muzikos, pagrįstos rimtais išgyvenimais ar giliom filosofinėm mintim, albumas gali ir nepatikti. Bet tie, kas mėgsta gerą tikrą epic power metalą, žino, apie ką eina kalba. WIZARD savo diskografijoje šio žanro mėgėjams gali pasiūlyti ir nemažai kitų puikių albumų, bet, išbandę naująjį „…Of Wariwulfs And Bluotvarwes“, manau, tikrai nenusivilsite. Visos gerosios žanro savybės glūdi ir laukia būti išgirstos visuose 11 naujausių kūrinių.
Vertinimas: 9/10

CAVALERA CONSPIRACY „Blunt Force Trauma“
Kovo 28 d. Statusas: „In your face“
Broliai Cavaleros teigia, jog tai tikresnė SEPULTURA nei kad SEPULTURA. Neteisybė sklinda jų lūpomis, bet projektas CAVALERA CONSPIRACY sveikintinas. Labai neblogai debiutavę su „Inflikted“, panašiam lygyje tai tęsia ir su „Blunt Force Trauma“. Tiesa, čia kiek daugiau trumpesnių „in your face“ tipo dainų, ir tai buvo puiki idėja. Rekomenduoju versiją su „bonusiniais“ kūriniais.
Vertinimas: 9/10

WHITESNAKE „Forevermore“
Kovo 29 d. Statusas: Whitesnake
Davido Coverdale‘o balsas visada malonus – lyja už lango ar šviečia saulė. Taip pat man patinka ir naujieji WHITESNAKE albumai. „Good To Be Bad“ buvo tikras žudikas. „Forevermore“ šį kartą nesudaro tokios lipnios visumos, bet skamba labai gerai. Čia tikrai daug dainų, dėl kurių verta turėti ir klausytis šio albumo. Kol DEEP PURPLE tyli, Davidas Coverdale‘as ir vėl gana kokybiškai reprezentuoja savo laiko patikrintus sugebėjimus, kuriuos ne ką mažiau papildo tiesiog nerealios Dougo Aldricho gitarų partijos.
Vertinimas: 8/10

CHILDREN OF BODOM „Relentless Reckless Forever“
Balandžio 8 d. Statusas: klausoma
Išgirdęs pirmus albumo akordus, labai sunkiai sumaišysi, kas groja. Grupė išlaiko savitą skambesį. Tik šį kartą melodijos ganėtinai kompleksiškos, kas šį albumą kiek išskiria iš kitų. Sunkiau virškinami ir sugaudomi rifai – mano akimis, sveikintinas žingsnis. Kita vertus, nepaneigsi, kad dažniausiais gyvenimo momentais albumas skamba nuobodokai. Bet tai klausoma ir įdomiau už „Blooddrunk“.
Vertinimas: 6/10

THE POODLES „Performocracy“
Balandžio 15 d. Statusas: poilsis
Su pasitenkinimu prisimenu THE POODLES albumą „Sweet Trade“. Su giliu nusivylimu kažkada sulaukiau ir „Clash Of The Elements“, kuris atrodė visiškai bestruktūris prastų baladžių kratinys. Turėčiau pasakyti, jog gerokai malonesnis ausiai naujasis „Performocracy“. Albumas neturi labai stiprių akcentų, bet yra vientisas, ir priverčiantis lengvai niūniuoti. „Performocracy“ yra labai teisingas pasirinkimas atsipalaiduoti ir pailsinti smegenis.
Vertinimas: 7/10

PEGAZUS – „In Metal We Trust“
Balandžio 15 d. Statusas: neįtikino
Beveik 10 metų laukiau naujo PEGAZUS albumo. Jie buvo to nusipelnę. Bet grįžo ne taip ir grėsmingai. „In Metal We Trust“ labai banalus albumas. Seno nepakitusio heavy metalo mėgėjams, kurie mėgsta klausytis, kaip jie tiki metalu ir metalo dievais ar gyvena, kad klausytųsi roko, albumas turėtų „prilipti“. Man tai pasirodė visiškai nesėkmingas bandymas, ypač kai grupė pasižymėjo nuostabiais „gabalais“, o paskutinį albumą parašyti turėjo marias laiko.
Vertinimas: 5/10

WOLF „Legions Of Bastards“
Balandžio 25 d. Statusas: grįžo
Šios grupės diskografijoje vyrauja keista tendencija – kuo prastesnis albumo viršelis, tuo geresnis albumas. Būtent prieš tai buvęs albumas „Ravenous“ turėjo gana „kietą“ viršelį ir buvo bene vienintelis prastas albumas diskografijoje. Bet WOLF, panašu, kad nenusilpo. Gal „Legions Of Bastards“ ir nevertas 9 ar 10, kaip kad pirmieji keturi albumai, tačiau jie vėl skamba agresyviai, bet žaismingai, kas yra šios grupės varomasis variklis. „Legions Of Bastards“ tiesiog lengvai „veža“.
Vertinimas: 8/10

SAMAEL „Lux Mundi“
Balandžio 29 d. Statusas: klausoma
Daug kas tikėjo, kad grupė galėtų grįžti į labiau black metalą orientuotą skambesį, bet „Above“ parodė, kad bandyti neverta. Po trečio kūrinio programuoti „blastbytai“ išūžia galvą panašiam lygmeny, kaip natūralūs po 24 valandų. Todėl „Lux Mundi“ buvo padarytas sveikintinas atsitraukimas atgal. Vien už tai šis albumas gaus +1 balą ir, nors „Lux Mundi“ tikrai ne pats didžiausias perlas, kurį būtų galima ištraukti iš SAMAEL moliusko, bet jis neblogas. Man asmeniškai albumas „susiklausė“ tikrai nesunkiai ir neabejoju, kad tai pakartosiu.
Vertinimas: 7/10

HELL „Human Remains“
Gegužės 13 d. Statusas: pribrendo
Tai atkurta sena „niekas negirdėjo, niekas nežinojo“ tipo grupė, prie kurios dar pagroti prisijungė ir dabartinis ACCEPT prodiuseris Andy‘is Sneapas. Bet šis albumas tikrai be galo įdomus. Tai greitas ir visiškai klasikinis heavy metalas satanistinėmis ir okultizmo temomis, ko jau seniai nebeišgirsi. „Human Remains“ – senoji mokykla, kurios skambesį praturtina įdomesnės ir sudėtingesnės partijos. Tai kažkas panašaus į labai ilgai išlaikytą vyną.
Vertinimas: 9/10

HAMMERFALL „Infected“
Gegužės 20 d. Statusas: metamorfozės
Negaliu nuneigti, jog albumo apipavidalinimas liūdino dar iki albumo išleidimo. Žinia, pirmą kartą pasirinkta ne kūju apsiginklavusio tamplieriaus nuotykių koncepcija, o kažkokios infekcijos ir zombifikacijos. Bet priimame šią naujovę ir, nepaisant vizualinio meno ir kai kurių tekstų, skambesio prasme albumo turinys ne ką mažiau autentiškas nei kad, tarkime, paskutiniojo „No Sacrifice, No Victory“, kuris, nepaisant to, buvo nemažas nuosmukis grupės diskografijoje. Su „Infected“ diskografijos progresija vėl pradeda kilti aukštyn. Naujasis albumas turi daugiau „kabinančių“ momentų.
Vertinimas: 7/10

THE RODS „Vengeance“
Gegužės 24 d. Statusas: pusbrolis
Tikriausiai, dažniausia pasitaikantis žodžių derinys, ieškant informacijos apie Davidą Feinsteiną, – tai, kad jis yra Ronnie James Dio pusbrolis. Kas dar – Dio vis apsireiškia Feinsteino įrašuose. Čia taip pat: dainą „The Code“ įdainavo pats Ronnie. Tiesa „Vengeance“, sugrotas atsikūrusios pusiau legendinės grupės THE RODS, vertės neprarastų, jei to ir nebūtų. Albumas tiesiog paprastas, bet puikus – lengvai klausomas ir neįpareigojantis heavy metalas, apie kokį mąstote, išgirdę šiuos žodžius.
Vertinimas: 8/10

STORMWARRIOR „Heathen Warrior“
Gegužės 27 d. Statusas: imponuoja
Visiškai nieko naujo. O be to įkyrus vokalas, keistas ir barškantis instrumentų skambesys. Kažkoks garažinis epic metalas. Bet STORMWARRIOR vis viena man visada patiko ir patiks, nes jie, grodami tą pačią muziką, skamba gerokai kitaip nei kitos grupės. „Heathen Warrior“ – tai dar vienas puikus albumas, kurį verta paklausyti, jei ši grupė jums imponuoja.
Vertinimas: 8/10

VICTORY „Don‘t Talk Science“
Gegužės 27 d. Statusas: Herman Frank
Net nežinojau, kad šis albumas turėjo būti išleistas. Panašu, kad tai bus paskutinis grupės albumas. Visai džiaugiuosi šiuo įrašu, kuris tikrai nėra labai prastas. Jo minusas tas, kad jis labiau skamba kaip kiti šalutiniai Hermano Franko albumai, o ne kaip bendras grupinis VICTORY darbas.
Vertinimas: 7/10

ARCH ENEMY „Khaos Legions“
Gegužės 30 d. Statusas: stipru
Labai stiprus ir įsimintinas albumas tiek 2011-aisiais, tiek dešimtmetį atgal. Aukštos klasės kompozicijos, kabinantys rifai ir be galo malonus ausiai Angelos balsas šį albumą paverčia tikru pasitenkinimu. Tai grupės ARCH ENEMY „Painkilleris“ ir viskas tuo pasakyta.
Vertinimas: 10/10

SAXON „Call To Arms“
Birželio 3 d. Statusas: klasika
Pastaruoju metu SAXON išleido labai įdomių albumų, tai yra „The Inner Sanctum“ ir „Into The Labyrinth“. Pastarasis pasižymėjo gan nevientisu skambesiu, ko šį kartą išvengta. „Call To Arms“ – pastovios nuotaikos. Galbūt tai ne greičiausias ir ne žvėriškiausias albumas, priverčiantis norėti augintis plaukus ir išsitraukti seną „džinsofkę“, bet retai kada gali likti abejingas šiai grupei. Tai tiesiog klasika, ir nieko čia nepakeisi.
Vertinimas: 8/10

FALCONER „Armod“
Birželio 3 d. Statusas: įdomu
Tai mano labai pamėgta power metalo grupė. Ypač jų diskografija iki 2005 metų. Toliau grupės biografijoje – pirmojo vokalisto sugrįžimas ir keletas nesėkmingų bandymų grįžti į pirmųjų albumų stilistiką. Šiais metais FALCONER pristatė kiek kitokį albumą. O išsiskiria jis savo tekstais – visos albumo dainos parašytos švedų kalba. Grupė naudoja švedų folk muziką primenančių motyvų, taigi šis žingsnis tik sustiprina grupės veidą. Albumas palyginus gan sudėtingas, ne visada lengva įsiminti dainas, bet „Armod“ man labai patiko. Tai ryškus akcentas grupės diskografijoje, kuris prašosi dar vienos perklausos.
Vertinimas: 8/10

ALESTORM „Back Through Time“
Birželio 3 d. Statusas: plovykla
Ne pati rimčiausia grupė. Galima sakyti, šiokia tokia komedija. Bet ALESTORM tikrai groja smagiai, nors ir taip aišku, kad nieko naujo šiose ribose pasiūlyti net ir neįmanoma. Bet tai ne priežastis nuvertinti „Back Through Time“. Albumas stiprus, tvirtas, gražiai „praslysta“ pro ausis. Gera proga prasiplauti smegenis nuo rimtų dalykų.
Vertinimas: 8/10

SEVEN WITCHES „Call Upon The Wicked“
Birželio 3 d. Statusas: klausoma
Šis gitaristo Jacko Frosto projektas dažnai keitė skambesį ir dažniausiai tai sutapdavo su vokalisto pasikeitimu. „Call Upon The Wicked“ pasižymi tuo, kad jame skamba sugrįžusio Jameso Rivera‘os balsas. Būtent jo eros albumai yra tiesiog tobuli. O tuo, deja, neišsiskiria „Call Upon The Wicked“, kuris yra vienas blankiausių grupės darbų apskritai. Nėra tos didelės magijos nei tarp pačių muzikantų, nei tarp muzikantų ir klausytojo. Bet albumas klausomas.
Vertinimas: 6/10

PAIN „You Only Live Twice“
Birželio 3 d. Statusas: antras šansas
Būtent iš pirmo paklausymo jau lyg ir nusivyliau naujuoju PAIN darbu. Bet po keleto kartų nuskambėjimo aplinkoje, darbas pradėjo patikti. Galbūt, jei „You Only Live Twice“ jums nepatiko, pabandykite jam suteikti antrą šansą. PAIN visada buvo kokybiška „chaltūra“, o kur kokybė, ten ir palaikymas.
Vertinimas: 8/10

STATUS QUO „Quid Pro Quo“
Birželio 6 d. Statusas: valdo!
Kalnas trafaretinių albumų, kuriuos jei kolekcionuotum, tektų pirktis dar vieną garažą. Kai kurie iš jų visiškai puikūs, kiti neblogi, treti netinka net pasikabinti ant automobilio galinio vaizdo veidrodėlio. Išgirdęs pirmąjį singlą „Rock And Roll And You“, maniau, kad albumas konkuruoja dėl pastarųjų dviejų apibūdinimų. Bet tikrai suklydau. Albumas turi stebėtinai daug „draivo“, labai daug įsimintinų melodijų ir priedainių. Kai kurie albumo momentai net primena senukus DEEP PURPLE. Nepaisant savo nuvalkioto stiliaus, grupė alsuoja energija, kas jiems leido pagaminti įsimintiną albumą, kurį jau laikau vienu puikiausiu grupės diskografijoje.
Vertinimas: 10/10

SEPULTURA „Kairos“
Birželio 17 d. Statusas: cenzūra
Yra tokių, kurie nekenčia naujosios SEPULTURA. Bet yra ir tokių, kurie ją dievina. Mąstant apie tai, kad prieš tai buvęs albumas „A-Lex“ tiesiog idealiai atitiko mano skonio vingrybes ir yra vienas mano mėgstamiausių albumų apskritai, save priskiriu antrajai grupei žmonių. Labai norėjau trečio albumo, kaip kad turėjome „Dante XXI“ ar „A-Lex“, bet šį kartą ryškiai keičiama stilistika. „Kairos“ šį kartą pasižymi labiau standartiniu nei eksperimentiniu skambesiu, taip pat jaučiama stipri Roy Z (dirbusio su HALFORD ar BRUCE DICKINSON) kaip prodiuserio įtaka. Albumas skamba lyg būtų cenzūruotas, jaučiamas grupės savęs užspaudimas į kampą, gerokai mažiau laisvės. Bet albumas nėra blogas. Kažkodėl įsivaizduoju, jog „Kairos“ turėtų labiau patikti naujosios SEPULTURA vengėjams, ir tapti priimtiniausiu post-Calvaera‘os laikotarpio albumu.
Vertinimas: 7/10

RHAPSODY OF FIRE „From Chaos To Eternity“
Birželio 17 d. Statusas: skyrybų dokumentas
RHAPSODY OF FIRE arba geriau dar žinomi kaip tiesiog RHAPSODY visai neseniai, tik prieš metus, išleido be galo maloniai nustebinusį „The Frozen Tears Of Angels“, kuris savo stilistika grįžta į grupės šaknis, ir „dasibaigimui“ netrukus išleido „The Cold Embrace Of Fear“ EP. Tad visai nekeista, kad jau 2011-aisiais dar vienam albumui kiek per anksti. Būtent tai jaučiu klausydamas „From Chaos To Eternity“. Viskas atrodo iki skausmo girdėta, beveik nė vienos originalesnės melodijos grupės diskografijos kontekste. Jei tai būtų pirmasis girdimas grupės albumas, atrodytų, lyg ir puiku. Bet taip nėra. Dar reikia paminėti, kad iškart, pasirodžius albumui, gitaristas ir grupės dešinysis skilvelis Luca Turilli pareiškė, jog palieka grupę ir valdyti RHAPSODY OF FIRE palieka vienam klavišininkui Alex Starpoli. Manau, kitas grupės albumas parodys, kuris buvo kaltas dėl „From Chaos To Eternity“ incidento.
Vertinimas: 6/10

POWERWOLF „Blood Of The Saints“
Liepos 29 d. Statusas: klausoma
Įdomi koncepcija, tikrai tinkanti power metalo grupei. „Bažnytiniai“ motyvai suteikia šiek tiek tamsumo bendram skambesiui, kas tinka prie vokalisto balso. POWERWOLF jau buvo populiarūs iki pirmojo albumo išleidimo, taigi nekeista, jog panašų stilių išlaiko jau ketvirtajame albume. Na, jei „Blood Of The Saints“ būtų pirmasis darbas, albumą įvertinčiau stipresniu balu. Bet tai jau nebe naujiena. O jei jūs dar grupės kūrybos negirdėjote, galite drąsiai pabandyti, paleidę „Blood Of The Saints“.
Vertinimas: 7/10

EDGUY „Age Of The Joker“
Rugpjūčio 26 d. Statusas: klausoma
Labai išskirtinė grupė, turėjusi labai išskirtinį skambesį. Taip pat dažnai barstosi didingais pažadais, kurie ne visada pasiteisina. Apskritai jau dviejuose paskutiniuose albumuose man kiek nepatiko modernizuoto hard roko elementų kišimas, „kietų“ jaunatviškų rokerių įvaizdžio kūrimas ir kartais dar labiau minkštinami priedainiai (seniau jie irgi buvo minkšti, bet tam tikrose ribose, o be to įsimintini ir skoningi). Be abejo, albume yra ir labai gerų momentų, bet dažnai, pasibaigus dainai, ji atmintyje išblanksta. Vis persekioja ta pati struktūra: 1 geras rifas + 2 „filler“ rifai + standartinis priedainis. P.S. Albumas geresnis už praeitą „Tinnitus Sanctus“.
Vertinimas: 6/10

ONKEL TOM ANGELRIPPER „Nunc Est Bibendum“
Rugpjūčio 28 d. Statusas: reabilitacijos seansas
ONKEL TOM ANGELRIPPER neįmanoma sieti su niekuo rimtu, tad rimtai vertinti jo albumus sunku ir visad tenka pripažinti, kad jie yra jėga. Arba sakykime buvo. „Nunc Est Bibendum“ sunkiai išspaudžia tą šypseną, kurią išspausdavo senesni Tomo darbai. Sakyčiau, šis albumas man skambesiu labiau primena kitą jo projektą DIE KNAPPEN, kurio pavidalas nelabai tinka ONKEL TOM idėjai įgyvendinti. Albume yra smagių momentų, tokių kaip titulinė daina ar keletas kitų, bet summa summarum nepaleidžia jausmas, kad muzikantai albumą parašė ne prie švenčių stalo, o reabilitacijos centre. Limonadas ne šnapsas – daug neišgersi.
Vertinimas: 6/10

SINNER „One Bullet Left“
Rugsėjo 9 d. Statusas: gerbėjai supras
Tikėkimės, tai – tikrai ne paskutinė kulka, kurią šovė Matas Sinneris. Galiausia, šis šūvis net nebuvo pats taikliausias. Ne paslaptis, jog ką tik minėtas veikėjas tiesiog dievina THIN LIZZY, bet tikriausia akivaizdesnio įrodymo už „One Bullet Left“ nerasite. Melodijos, vokalo manieros ir visa kita, su kuo užaugo Matas, atsiskleidžia šiame albume. Bėda ta, kad albumas prastesnis už „Crash & Burn“, ir tai kiek liūdina. Bet čia tikrai yra ką klausyti. SINNER gerbėjai supras.
Vertinimas: 7/10

ALICE COOPER „Welcome 2 My Nightmare“
Rugsėjo 13 d. Statusas: įdomu
Galbūt nereikia tikėtis, jog ALICE COOPER greitai „išspjaus“ dar vieną „Welcome To My Nightmare“, ar galiausiai „Along Came A Spider“. Bet jo įrašai, bent jau man, visada yra laukiami. O naujasis darbas, sakyčiau, labai keistas. Be galo daug skirtingų kūrinių. Čia, matyt, ir yra jo nemažas minusas, kad albumas sunkiai „lipdosi“ į vieną visumą – tai kaip padrikų minčių kratinys. Bet vien „Disco Bloodbath Boogie Fever“ yra vertas daug. Kalbant apskritai, šis albumas man patinka.
Vertinimas: 7/10

EVILE „Five Serpent‘s Teeth“
Rugsėjo 26 d. Statusas: senas kirpimas, naujos šukuosenos
EVILE mane stebina. Jie puikiai laiko aptriušusią seno kirpimo thrash metalo vėliavą, bet ir neskamba kaip koks klonas. Klausai ir mąstai – anei TESTAMENT, anei METALLICA ar EXODUS. Tai šviežiai pateiktos senos tradicijos ir skamba nerealiai. Be galo daug energijos, profesionalus atlikimas ir gaivinantis skambesys. Vienareikšmis įrodymas, kad žanras dar nemirė.
Vertinimas: 10/10

BRAINSTORM „On The Spur Of The Moment“
Rugsėjo 30 d. Statusas: klausoma
Antras iš eilės BRAINSTORM albumas nustebinti nebeturi kuom. Albumuose „Liquid Monster“ ir „Downburst“ grupė kiek išsikvėpė ir pradėjo „kepti“ ne tokius įdomius darbus. Skambesys lyg ir tas pats, bet pačios kompozicijos dažnai priverčia nusižiovauti, nors „On The Spur Of The Moment“ gal kiek malonesnis nei „Memorial Roots“. Bendra išvada: klausyti ir pamėgti galima, bet mylėti šį albumą – jau sunku.
Vertinimas: 6/10

ICED EARTH „Dystopia“
Spalio 17 d. Statusas: veža
Kaip jau tikriausiai girdėjote, naujasis ICED EARTH albumas apdainuotas naujo vokalisto. Tiesa, jo „baubimas“ kažkiek primena senąjį Mattą Barlową. Klausydamas „Dystopia“ nieko nepasigedau – viskas atrodo normalu lyg niekas nebūtų keitęsi. Nemaža to, dainos labai įsukančios ir tiesiog „veža“. Tai realus, egzistuojantis pavyzdys kitoms ilgai gyvuojančioms grupėms, kaip neišeinant iš savo stiliaus ribų ir po 26 metų pateikti aukščiausios klasės produktą.
Vertinimas: 10/10

IRON SAVIOR „The Landing“
Lapkričio 18 d. Statusas: sugrįžimas
Seniai neteko girdėti IRON SAVIOR, paskutinį kartą tai buvo 2007-aisiais. Vis dėlto grupė neišnyko ir „The Landing“ yra būtent tai, kas tinka grupių sugrįžimams. Čia labiau koncentruojamos senos, autentiškos IRON SAVIOR tradicijos, pateiktos naujuose kūriniuose.
Vertinimas: 7/10

NIGHTWISH „Imaginaerum“
Lapkričio 30 d. Statusas: palaima
NIGHTWISH su Anette Olzon turi ne ką mažiau savitą skambesį, nei kad turėjo su Tarja Turunen. Šis pasikeitimas grupėje neturėjo blogos įtakos – „Dark Passion Play“ buvo vienas geriausiųjų 2007-ųjų metų albumų, be to, tobuliausios formos perliukas diskografijoje. Neįmanoma paneigti meistriškumo, kurį išvystė NIGHTWISH. Taigi, grupė pratęsė savo pasakišką kelionę su „Imaginaerum“. Šis albumas dar vienas NIGHTWISH vaizduotės vaisius, kurio kaskart paragavęs jauti milžinišką palaimą.
Vertinimas: 10/10