Albumai
2011 metų Lietuvos sunkiosios scenos leidinių apžvalga
Ši apžvalga nesiekia jokio objektyvumo ir atspindi tik autoriaus subjektyvius pastebėjimus.
2011 metai Lietuvos sunkiojoje scenoje leidinių gausa neišsiskyrė. Išleista apie 20 fizinį pavidalą įgijusių leidinių beveik visais įmanomais formatais – CD, CDr, LP, EP ir MC. Pagrindinis formatas lieka CD. Stebint bendras tendencijas džiugina tai, jog į metalinės muzikos leidybos formatą sugrįžta kasetės – be jokios abejonės, geriausias formatas pirmiesiems demo leidimams, puikiai tinkantis įvairioms koloboracijoms bei splitams. Vadinkit tai nostalgija seniems laikams, bet paimti kasetę į rankas visada maloniau nei šaltus įrašomus CDr ar tuo labiau mp3. Džiugu, jog kasečių formatas atgimsta ir sugrįžta į metalinę muziką visoje Europoje.
Vertinant leidybinių firmų aktyvumą, reikėtų iškirti genėtinai naują „Volcanic Slut Records“, besispecializuojančią kasečių leidyboje. Nors šio leiblo pirmieji leidiniai pasirodė dar 2010 m., bet išleisdami paskutinį savo leidinį BLACKHORNS/SANCTOPHOBY split MC perėjo į solidesnį lygį ir, jei neišblės jaunatviškas entuziazmas, ateityje gali išaugti iki „Inferna Profundus“ ar net „Ledo Tako“ lygmens. Žinoma, „Ledo Tako“ ir „Inferna Profundus“ leidinių kokybe jau nebereikia abejoti, tik norėtųsi daugiau lietuviškų leidinių ir ypatingai vinilo, pavyzdžiui, MERESSIN ar NAHASH. Kažkiek nuvylė „Ledo Takas“ savo mažu produktyvumu, taip ir neišleidęs „Lietuviškų šaknų“ antrosios dalies.
Nors leidinių ir buvo pakankamai nedaug, pabandysiu išskirti dešimt, mano nuomone, verčiausių.
PERGALĖ „Horizontalios Maldos Palaima“ („Inferna Profundus“, 10/10)
Kaip jau rašiau savo recenzijoje, belieka pasikartoti: „Seniai beteko taip ilgai sukti savo grotuve lietuvaičių kūrybą“. Puikus draivo ir kokybės santykis. Beveik ideali „Inferna Profundus“ leidyba ir puikiai derantis dizainas. Grojamiausias metų albumas, peržengiantis posakio „kaip lietuviams – visai neblogai“ ribas.
HAEIRESIS „Transparent Vibrant Shadows“ („Inferna Profundus“, 9/10)
Dar vienas puikus „Inferna Profundus“ leidinys. Seniai begirdėjau tokį gerą skirtingų stilistikų kombinaciją. Įdomus ir įsiklausymo reikalaujantis industiral bei black metal derinys. Albumo apipavidalinimas puikiai papildo muzikos kuriamą nuotaiką. Daugiau minčių apie šį albumą recenzijoje.
EARTH CONFESSION „Unearthly Refrains“ (išleista grupės, 9/10)
S.Vėlyvio sugrįžimas. Įdomus ir vertingas darbas, nors ir turintis keletą smulkių trūkumų (vienas iš jų – ganėtinai sintetinis skambesys). Jis tikrai sudomins visus, kam patiko SPELLBOUND, ir visus kitus, kurie nespjauna į progresyvią roko / metalo muziką. Aišku, siekiant aukštesnės kokybės, norėtųsi guvesnio / tikroviškesnio skambesio, nes išpildymas vietomis slopina kūrybą. Daugiau minčių apie šį albumą recenzijoje.
SANCTOPHOBY „Satanic Ceremonies Of Imperfection“ (išleista grupės / „Silver Key Records“, 8/10)
Brandžiausia kūryba, kurią gali pasiūlyti šis kolektyvas. Aršus, primityvokas ir tiesmukas black metalas. Pagaliau surastas SANCTOPHOBY muzikai tinkamas skambesys. Džiugu, jog oficialiai šis darbas išleistas kasetės formatu su „Silver Key“ ženklu. Taip pat šis kūrinys aptinkamas ir CDr formatu su paprastu spausdintu viršeliu. Bet jei galite rinktis, griebkit kasetę. Labiausiai nustebinusi šių metų grupė.
MANDRAGORA „Carnal Cage“ (išleista grupės, 8/10)
Visada mane stebino MANDRAGOROS albumų apipavidalinimo beviltiškumas, kuris niekados nė iš tolo neprilygo muzikai. Viršelis skirtas atbaidyti neišmanėlius? Jei būčiau didelėje CD krautuvėje ir nežinočiau MANDRAGOROS vardo, CD tokiu viršeliu į rankas tikrai neimčiau. O muzika 100 kartų kokybe lenkia dizainą. Toks europietiško / švediško / Geteborgiško death metalo miksas. Malonus ausiai, gerai atliktas – ko ir galima tikėtis iš šios grupės. 2012 m. šis albumas perleidžiamas didesnei auditorijai Italijos „SG Records“ leidykloje.
OSSASTORIUM „Expergo“ (išleista grupės, 7,5/10)
Savo laiku laikyta viena iš perspektyviausių Lietuvos death metalo grupių 2011 metus pažymėjo trečiuoju albumu. Eskaluoto sprogimo laukti nebeverta, bet kokybiškos death metalo muzikos, neišsiskiriančios iš pasaulinės šios stilistikos vidutiniokų masės, – galima. Kol klausau – veža, padedu į lentyną – pamirštu. Kažkaip reliatyvu. Brandžiausias grupės darbas, išleistas digi-CD formatu.
PARALYTIC „Sadistic Intention“ (išleista grupės, 7/10)
Žavus vienos perspektyviausių jaunų grupių demo albumas. Minimalus dizainas ir ganėtinai netradicinis viršelis mūsų sunkiajai scenai. CD girdime death metalą, kuriam, kaip ir OSSASTORIUM atveju, trūksta išskirtinumo. Kita vertus, jei lyginsime su OSSASTORIUM „Per Aspera…“, PARALYTIC savo pirmajame leidinyje skamba stipriau. Tad lyg ir vilties daugiau…
AWAKENING SUN „Sold Out“ (išleista grupės, 7/10)
Dar vienas debiutas, pasirodęs visai neseniai. CD pakankamai gerai išleistas, nors viršelis ir galėtų būti su tekstais ar šiaip „mandresnis“. Muzika gana moderni ir melodinga, death metalas, stipriai paveiktas švediškos / skandinaviškos death metalo mokyklos ir šiek tiek – modernaus metalo bangos. „Klausosi“ maloniai, įrašas puikus (albumas įrašytas „Phoenix“ studijoje), bet niekuo neišsiskiriantis iš tokių albumų masės. Ir dar – muzika tikrai nėra tokia kokybiška, jog prikaustytų dėmesį 50 minučių. Debiutui būtų pakakę ir kokių 5-6 geriausių gabalų.
BLACKHORNS | SANCTOPHOBY „Altar of Impure Rituals“ („Volcanic Slut“, 6/10)
Dar viena kasetė šiųmetiniame derliuje ir ketvirtas leidinys „Volcanic Slut Records“ stovykloje. Spaustuvinis viršelis ir pagerėjusi dauginimo kokybė. Vėl split kasetė, kurioje – BLACKHORNS ir SANCTOPHOBY kūryba.
Pirma pusė – „Altar Side“ su BLACKHORN iš Amerikos. Pateikiami septyni trumpi gabalai, kurių trukmė svyruoja apie 2 minutes. Muzikos stilistika – primityvus black metalas. Pakankamai intensyvu.
Antra pusė – „Impure Rituals“ su Lietuvos atstovais SANCTOPHOBY. Kasetėje yra vienas ilgas kūrinys (apie 15 minučių), kuris skaidomas į dalis ambientiniais intarpais. Struktūra kažkiek primena HAEIRESIS albumą. Tik lygis ne tas. Nemetalinė dalis skamba labai mėgėjiškai ir neįdomiai. Metalinės muzikos dalis – primityvokas black metalas, šiek tiek lėtesnis nei BLACKHORN ir gal kažkiek emocionalesnis bei kūrybiškesnis.
FARŠAS „Svečiuose Pas Ervydą“ („Human Discount Records“, 6/10)
Farsas. Komedija ir absurdas. Įrašytas gerokai anksčiau, bet normaliai išleistas tik 2011 metais „Human Discount“ leidykloje. Pakankamai energingas ir dinamiškas albumas. Bet didžiausias trūkumas – išskirtinumo nebuvimas. Trūksta to grind sprogimo 60 sekundžių gabale.
THE SKYS „Colours Of The Desert“ (išleista grupės)
P.S. Dar vienas leidinys – gal ir netinkantis prie metalo, bet tikrai įdomus prog rock atlikėjų THE SKYS „Colours Of The Desert“ albumas. Puikus skambesys, nepriekaištingas atlikimas ir kūrybingos dainos. Albumas įrašytas Vilniuje ir Londone. Albumo įrašyme be grupės narių dalyvavo nemažai žinomų muzikantų (John Young, Dave Kilminster ir dar keletas), tad skambantis muzikos įrašas atitinka aukščiausius standartus. Kokybiška ir leidyba, nors albumas išleistas pačios grupės. Vienas geriausių 2011 metų lietuvių gitarinių albumų.
***
Baigiant šią kontroversišką apžvalgą, reikėtų paminėti, jog šiek tiek atgijo popierinė spauda. Aišku, flagmanas išlieka „Forgotten Path“ – 2011 metais pasirodė jau 3 numeris. Žvelgiant iš pirmo numerio perspektyvų, pažanga kokybiško turinio link – milžiniška. Galima sakyti, trečiasis numeris jau visai netoli idealo. Nuostabus žurnalas besigilinantiems tamsesniam metale, nors ir parašytas angliškai.
Jei „Forgotten Path“ galima priskirti garbingai magazine kategorijai, tai oponuojantis leidinys „Diovim“ – grynaveislis zinas. „Diovim“ pavadinimu jau pasirodė du numeriai. Zino dizainu stengiamasi atspindėti visas pagrindines XX amžiaus paskutinio dešimtmečio tradicijas. „Diovim“ privalumas – tekstai lietuvių kalba, minusas – prastas neišbaigtas turinys ir neatidirbta zino koncepcija. Tikėkimės, išaugs iš skaitliuko į rimtesnį leidinį.
Galiausiai belieka išsakyti pageidavimus 2012 metams: laukiam naujo OBTEST albumo, PERGALĖS kito albumo, PEKLOS debiuto, PARALYTIC progreso, SANCTOPHOBY debiutinio albumo, „Lietuviškų šaknų“ II dalies, SHADOWDANCES atsigavimo, DISSIMULATION atsikūrimo. Ir galiausiai – „Forgotten Path“ 4 numerio.
Tad daugiau entuziazmo ir atsidavimo pogrindžiui.











Komentarai
e
“Struktūra kažkiek primena HAEIRESIS albumą. Tik lygis ne tas. Nemetalinė dalis skamba labai mėgėjiškai ir neįdomiai.”
Dėl viso pikto, reiktų paminėt, kad Sanctophoby ambientinius intarpus kūrė Saulius HAEIRESISas.
mano manymui, tai tik visiskas encefalopatas gali duoti pergalei tiek tasku. Toks sudas tik puskvailems mergoms ir kitoms vienybems sukurtas
visiškai pritariu dėl Mandragoros – albumo apipavidalinimas trukdo šiam leidiniui tapti geriausiu lietuvišku metų “relyzu”..
muzikine prasme – kartu su “Horizontalios maldos palaima”, tai kokybiškiausi šių metų darbai.
abu, sakyčiau, verti 8/10