SOULFLY „Omen“ (2010) – septynios hardkorinės nuodėmės

Tenka pripažinti, kad kiekviename naujame SOULFLY albume ieškau to, kas labiausiai žavėjo pirmuosiuose trijuose grupės albumuose. Visų pirma tai – nenušlifuota emocija, išreikšta laukinio (vis dar) Maxo Cavaleros vokalu, tokiais pat laukiniais ritmais ir žemę drebinančiu skambesiu. Tačiau iš albumų „Soulfly“, „Primitive“, „3“ autoriaus visuomet laukiu ir naujų sprendimų. Tokių, kurie sunkiajai muzikai parodytų naują kryptį.

Vertinant septintąjį SOULFLY albumą „Omen“ šiuo aspektu, galima teigti, kad daug stiprių naujų idėjų jame nėra. Tačiau tiek emocijų, tiek esminių muzikos elementų prasme – tai grynakraujai ir jau laiko patikrinti SOULFLY. Ir visų pirma šis albumas turėtų patikti tai daliai gerbėjų, kurie dėmesį į grupę atkreipė galbūt dėl Maxo Cavaleros akivaizdaus potraukio hardcore stiliui. Aršia pasiutpolke smogiama klausytojui į veidą nuo pat pirmosios šio trumpiausio iki šiol grupės albumo sekundės. Turbūt galima teigti, kad šįkart palikta mažiau vietos kitiems SOULFLY „arkliukams“, tokiems kaip tribal ritmai ar rečiau su sunkiąja muzika derinamiems elementams. Tačiau visi vertinimai, ar teisingą „arkliuką“ pasirinko SOULFLY, be abejo, tegali būti subjektyvūs. Bet kuriuo atveju, sprandą nusukanti muzika atitinka septynių mirtinų nuodėmių idėją, išreikštą albumo apipavidalinime.

Kaip vieną didžiausių albumo pliusų norėtųsi išskirti Marco Rizzo indėlį. Gitaros soluotės, jų melodingumas, kartais juntama šio muzikanto puikiai įvaldyto flamenco stiliaus įtaka tapo atpažįstamu SOULFLY elementu. Galbūt jau galima teigti, kad Marcas Rizzo galutinai įsitvirtino SOULFLY „kisserio“ pozicijoje? Be abejo, klausimas, kokį žodį jis turi grupės kūrybiniame procese apskritai…

Beje, gana įdomi yra papildoma medžiaga, kurią leidėjai įdėjo į „specialų“ albumo leidimą. Tarp trijų kūrinių galime išgirsti naujai įrašytą „Refuse/Resist“, kurį būtų galima pavadinti pirmuoju SEPULTURA žingsniu į drąsių, bet pasiteisinusių eksperimentų kelią. Nors naujoji versija iš esmės identiška originalui, bet šiuo atveju reikšmingesnė yra simbolika, turbūt itin svarbi gausiam ir muzikaliam Cavalera klanui – būgnų partijas įrašė pirmasis Maxo sūnus, kurio dar negimusio širdies dūžiai pradėjo „Refuse/Resist“, o tuo pačiu ir visą, beveik prieš porą dešimtmečių išleistą albumą „Chaos A.D.“.

Apibendrinant tiek šį albumą, tiek apskritai pastarąją SOULFLY kūrybą, galima į pagalbą pasitelkti mums puikiai tiek savo skoniu, tiek sudėtimi pažįstamos baltos mišrainės pavyzdį. Vienąkart joje bus daugiau morkų, kitąkart – bulvių, o dar kitąsyk ji gali būti pagaminta be agurkėlių. Bet, žinia, visuomet galime būti tikri, kad majonezo toje kompozicijoje tikrai netrūks. Ir aviečių ten tikrai nerasime… Galima teigti, jog viena vertus, SOULFLY nustojo stebinti naujovėmis, kita vertus – jų gerbėjai jau gali ramiai miegoti – jeigu jiems patiko pirmieji albumai, jie gali būti tikri, kad kiekviename naujame ras kažką gerai pažįstamo ir pamėgto.

SOULFLY „Omen“
© „Roadrunner Records“, 2010

1. Bloodbath & Beyond
2. Rise of the Fallen
3. Great Depression
4. Lethal Injection
5. Kingdom
6. Jeffrey Dahmer
7. Off with Their Heads
8. Vulture Culture
9. Mega-Doom
10. Counter Sabotage
11. Soulfly VII (instrumental)