Albumai
WOLF „The Black Flame“ – grupės energija perteikta šimtu procentų
Ech tie WOLF… Grupė, kuri man visą laiką darė įspūdį. Ši heavy/power komanda iš kitų išsiskiria originaliu gitaros skambesiu ir techniškomis soluotėmis. Nuo tada, kai išgirdau jų debiutinį albumą, kuriame kiekvienas gabaliukas pasirodė man esąs hitas, WOLF tapo viena iš mano grupių favoričių. Tiesa, sekantis albumas „Black Wings“ nepadarė tokio gilaus įspūdžio, bet tikrai spintos kampe nedulkėjo. Na, o trumpai pristatydamas jų trečią darbelį „Evil Star“ tiesiog nuoširdžiai pasakysiu – veža.
Be abejo, ilgai kamavo intriga, ką muzikantai rezgia ketvirtajam savo darbui. Pasikeitimų žadėjo naujienos, kad prie grupės prisijungė antras gitaristas, pasikeitė būgnininkas. Ypač intrigą sukėlė keli „samplai“ internete, kurie manęs kažkaip visai neužkabino. „Nejaugi WOLF pagaliau išleis nieko vertą albumą?“ – pagalvojau. O dar tas viršelis – tikrai neprilygsta pirmojo leidimo debiutinio albumo viršeliui…
Bet atėjo ir ta diena, kai visos mano abejonės išsisklaidė. Tik pradėjęs klausyti „The Black Flame“ iškart iš naujo pajutau simpatiją seniesiems geriesiems WOLF. Perklausius šį albumą galima pastebėti, jog grupė žengė į priekį ir padarė kažką naujo nepaleisdami savo autentiškumo vėjais. Galiu drąsiai teigti, jog WOLF tęsia savo istoriją su jėga žengdami į priekį ir laužydami visas apie juos iškilusias abejones.
Kalbant apie albumo stilistiką, nors grupė ir giliau pasinėrė į tą paprastesnio švediško powerio pasaulį, vis dar sakau, jog tai 100% WOLF, kaip ir anksčiau. Vis dar kažkuo ypatingos gitarų partijos, tie nemirtingi „wolfiški“ rifai ir solo, tas pats senas geras monotoniškas aukštas vokalas… O svarbiausia, nė vienas kūrinys nesikartoja – kiekviena WOLF daina turi savo veidą.
Albume galima rasti tiek paprastesnių dainų, kaip „I Will Kill Again“, „Seize The Night“ ar „Steelwinged Savage Reaper“, tiek įdomesnių heavy/power kompozicijų, kaip „At The Graveyard“, „Demon“, „Black Magic“. Nėra tik nė vienos baladės, bet kažin ar verta stabdyti tą energiją, nesustojamai trykštančią per visą albumą (albumus).
Kadangi šį kartą prie įrašo dirbo šiek tiek rimtesnė komanda, iškarto jaučiasi geresnė garso kokybė. Visų instrumentų partijos skamba žymiai gyviau ir aiškiau nei senesniuose albumuose. Baisiai malonu tai klausyti! Pagaliau visa grupės energija perteikta visu šimtu procentų.
Dar reiktų paminėti kelis faktus apie apipavidalinimą. Kaip minėjau, albumo viršelis nėra meno šedevras. Aišku, tą patį galėčiau pasakyti ir apie tą gyvį (pasirodo ten vilkas!) ant debiutinio albumo viršelio. Bet jis yra tiesiog „maloniai negražus“, o šita kaukolė (?) nesukelia jokių minčių… Bet kadangi grupė kuria tokį oldskūlinį įvaizdį, „The Black Flame“ viršelis šiam albumui tinka. Tuo tarpu nuotraukos buklete, kur kiekvienas varsto skaitytoją piktais žvilgsniais kažką veikdamas aplink plastikinę žmogaus kaukolę ir skęsdamas blankiai rausvos ar žalios spalvos dūmuose, iš kurių kyšo apiplyšę „Converse“ sportbačiai ir nubrizgusių džinsų „kalaškos“, šiek tiek kelia šypseną…
Vis dėlto WOLF albumas vertas 10 balų.
Vertinimas: 10/10
WOLF „The Black Flame“
© „Century Media“, 2006
1. I Will Kill Again
2. At The Graveyard
3. Black Magic
4. The Bite
5. Make Friends With Your Nightmares
6. Demon
7. The Dead
8. Seize The Night
9. Steelwinged Savage Reaper
10. Children Of The Black Flame
Komentarai
Neblogas albumas, tačiau niekuom neišsiskiria iš bendros heavy ar power masės… IMHO
Vienas geresnių albumų heavy/power kategorijoje, per paskutinius porą metų :) IMHO
O as manau kad klystate, tamsta ;]
http://www.ferrum.lt/f/autorius/Iron+Savior
sąrašas ką reikia klausyti
tiesiog kita kart paieskosiu kito zodzio savo zodinelyje ;]
Na taip, turint omenyje skambesi fizikine prasme gal cia ir netinka. As kalbejau apie ta atlikta bendra gitaros darbeli iskaitant viska.
anyway, naujam albume tas jo naujas Dean’as duoda savo sharmo ;]
Tai gitaros partijos ir skambesys nėra tas pats.Susivėlei rašydamas už tai Adis ir klausė.
na man lead gitaros tos melodjos visos, perichodai ir tuo labiau solo pas wolf nepasirode labai banalus. na gal sis albumas kaip sakiau labiau i ta swediska poweri izenge, bet pvz debiutas tai man ten baisiai idomios gitaros partijos.
na cia mano nuomone. galbut kitiem kitaip gali pasirodyti. jei zinai kazka butent tokio galetum ir pasidalinti ;]]
“Ši heavy/power komanda iš kitų išsiskiria originaliu gitaros skambesiu”
Hm… tu man paaiškink, kas ten originalaus?
Recenzija suintrigavo. Nors power’iu paskutiniu metu nesidomiu visiškai, bet paklausyti šį albumą reiks.
Įdomi grupė, visados mielai prie progos paklausau, nor as 10 balų ir neduočiau.